Vanga (karalystė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Didžiųjų ežerų valstybė:
Wanga
Šalis: Kenija (vakarai)
Tautos: luhijai
Laikotarpis: po XVII a.
Miestai: Mumijas
Valdovai: nabongo
Great Lakes Kingdoms.png
Vangos vieta žemėlapyje pažymėta kaip Buluya

Vanga karalystė (Wanga) – viena iš Afrikos Didžiųjų ežerų valstybių, buvusi į šiaurės rytus nuo Viktorijos ežero, dabartinės Kenijos vakariniame kampe.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vanga buvo įsiterpusi derlingoje ir tankiai gyvenamoje teritorijoje tarp Viktorijos ežero ir Rytų lūžio slėnio, kur dabar gyvena luhijų etninė grupė. Ji beveik sutapo su Nzojos upės baseinu. Šiaurėje jos geografinė riba buvo Elgono kalnas, už kurio prasidėjo bugisu ir bukedi sritys, vakaruose Vanga siekėsi su Busoga žemėmis, pietuose – su luo gentimis, o rytuose jos teritorija apėmė nandžių ir kipsigių žemes iki pat Naivašos ežero.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vangos karalystė kilo luhijų tarpe. Vienas jų klanų, vadovaujamas vietinio vaduko Vanga, apie XVII a. įkūrė tradicinę karalystę su sostine Lureko (dab. Mumijas). Ji sugebėjo išplėsti savo hegemoniją kitų genčių tarpe ir netgi pajungti nilotų gentis, gyvenusias į rytus ir pietus nuo jų.

Vangos įpėdiniai (jų dinastija vadinasi Abhašitsetse), tituluojami nabongo, išlaikė vietos dinastiją ir kontrolę kitų genčių tarpe. Vietos genčių vadai turėjo jiems mokėti duoklę. Kontrolę ypač sustiprino nabongo Netia, valdęs XVIII a. pabaigoje, kuris naudojo masajus kaip karius siaubiant aplinkines teritorijas. Dėl to masajai įgijo nemažą įtaką rūmuose. Tai ilgainiui lėmė vidinę krizę laikotarpiu tarp 1814 ir 1841 m., kurio metu masajai ne tik nužudė valdovą, bet ir siaubė šalį. Šių neramumų laikais nabongų kaita buvo dažna, o be to atsiskyrė atskira dinastinė atšaka, kuri ėmė atskirai valdyti Aukštutinę Vangą (Wanga Makulu). Žemutinėje Vangoje (Wanga Elureko) stabilumą atkūrė Wamukoja, valdęs iki 1850 m.

Valdant Vamukojos įpėdiniui Šiundu (1850–82) Vangos karalystė vėl pasiekė klestėjimą ir traukė svahilių pirklius iš rytų. Nors tuometiniai luhijai turėjo nemaža vietinių vadų, jie mokėjo duoklę Vangai geležies dirbiniais ir maistu. Iš genčių taip pat buvo renkama armija, kuri galėjo sudaryti 10 000 karių.

Nabongo Šiundu įpėdinis buvo Mumija, kurio laikais sostinė pakeitė pavadinimą į Mumiją. Šis valdovas atėjo į sostą motinos intrigų dėka, kuomet nuo valdžios buvo nustumti visi vyresnieji Šiundu sūnūs. Mumija valdė 1888–1949, per patį sudėtingiausią laikotarpį, kada Vangos karalystė susidūrė su Britų imperijos galia. 1894 m. Britams paėmus klestinčia Bugandos karalystę vakaruose, naujai įkurto Ugandos protektorato sudėtyje atsidūrė ir Vanga. 1902 m. jos teritoriją priskyrė kitam protektoratui – Britų Rytų Afrikai.

Mirus Mumijai, dinastija buvo išlaikyta ir valdžią Vangoje paveldėjo Šitava. Vėliau Vanga liko Kenijos sudėtyje kaip viena tradicinių karalysčių, kurios monarchas ir toliau reziduoja Mumijo miestelyje. Čia įkurtas Nabongo kultūros centras, kuris siekia išlaikyti tradicinės monarchijos tradicijas.

Valdovų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nabongo Wanga
  • Nabongo Wabala.
  • Nabongo Muswi
  • Nabongo Chibwire
  • Nabongo Musindalo
  • Nabongo Chitechi
  • Nabongo Netia
  • Nabongo Chitechi
  • Nabongo Osundwa
  • Nabongo Wamukoya
  • Nabongo Shiundu (1850–1882)
  • Nabongo Mumia (1888–1949)
  • Nabongo Shitawa (1949–1971)
  • Nabongo Peter Mumia II (1974–dabar).


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]