Kanonų teisės daktaras
Kanonų teisės daktaras (lot. Doctor iuris canonici, sutr. Dr. iur. can.; Juris Canonici Doctor, J.C.D.; Iuris Canonici Doctor, I.C.D., D.C.L., D. Cnl., D.D.C., D. Can. L., Doctor of Canon Law) - mokslo (teisės daktaro) laipsnis kanonų teisės srityje (kanonistikoje).
Viduramžiais buvo suteikiami civilinės teisės, kanonų teisės bei abiejų teisių (t. y. ir pasaulietinės, ir kanonų teisės) daktaro laipsniai, kadangi universitetuose civilinė (romėnų) bei kanonų teisės buvo dėstomos kartu (kai kuriose valstybėse - iki pat XX a. pradžios).
Dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kanonų teisės daktaro laipsnis suteikiamas paprastai baigus daktaro studijas (doktorantūrą), apgynus daktaro disertaciją. Į doktorantūrą priimami asmenys, turintys akademinį magistro (licenciato) laipsnį teologijos, teisės (tiek pasaulietinės, tiek ir religinės - pvz., kanonų) srityje. Laipsnį teikia tiek pasaulietiniai, tiek ir religiniai (katalikiškieji) universitetai.
Lietuvoje kanonų teisės daktaro laipsnis neteikiamas. Lietuvos teologai, kanonistai mokslinę kvalifikaciją kanonų teisėje gali įgyti užsienio - Lenkijos, Italijos, Vokietijos - universitetuose. Lietuvos profesoriai kanonų teisės daktarai - kun. Petras Malakauskis (1889-1947), kun. habil. dr. Vincas Jonas Bartuška (g. 1917), kun. teol. habil. dr. Pranciškus Vaičekonis (1928-2006), kun. Kazimieras Meilus (g. 1958).