Mokslo laipsnis
Mokslo laipsnis – kvalifikacinis laipsnis mokslo srityje.
Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje yra suteikiami daktaro ir habilituoto daktaro laipsniai. Lietuvos mokslininkų sąjungoje sutarus, nuspręsta palikti buvusią dviejų laipsnių sistemą, tik pakeisti laipsnių pavadinimus: mokslų kandidato – į daktaro, o mokslų daktaro – į habilituoto daktaro[1]
Vokietija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vokietijoje suteikiami daktaro ir habilituoto daktaro laipsniai. Pažymėtina, kad kvalifikaciniai laipsniai Vokietijoje nėra skirstomi į akademinius ir mokslinius laipsnius. Tiek bakalauro, magistro, licenciato ar daktaro laipsniai yra vadinami akademiniais laipsniais (vok. akademischer Grad).
TSRS[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarybinė sistema pasižymėjo daugiapakope atestacija: aspirantūra (dabartinė doktorantūra), baigus ją ir apgynus disertaciją, yra suteikiamas mokslų kandidato laipsnis; doktorantūra – specialios atostogos, suteikiamos antrojo mokslo laipsnio – mokslų daktaro – disertacijai parengti. Disertacijoje buvo reikalaujama atskleisti naujus dėsningumus savo mokslo šakoje ir juos apginti ne tik taryboje bet ir tos mokslo šakos centre.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „ Tegul, sako, bus Lietuva ir tamsi, ir juoda“ Archyvuota kopija 2009-08-05 iš Wayback Machine projekto. // Mokslo reforma, prof. Kęstutis Makariūnas, Lietuvos mokslo tarybos narys, „Mokslo Lietuva“