Kamparas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kamparo molekulė

Kamparasaromatinio kvapo bespalvių kristalų pavidalo medžiaga, įeinanti į daugelio eterinių aliejų sudėtį, terpenoidas, turintis cheminę formulę C10H16O. Gamtinės kilmės kamparas randamas nuolat žaliuojančiame kampariniame cinamone (Cinnamomum camphora), augančiame Azijoje, daugiausiai Sumatroje, Borneo, Taivane, taip pat kamparmedyje (Dryobalanops), okotijose (Ocotea usambarensis). Daugiausiai kamparo kaupiasi medienoje ir šaknyse. Sintetinis kamparas gaunamas iš balteglės sakų ir terpentino.

Kiniško sintetinio kamparo, skirto kenkėjams vabzdžiams naikinti, pakuotė

Plačiai naudojamas medicinoje [1] kaip antiseptinė, tonizuojanti, nervų spazmus malšinanti priemonė. Iš jo aliejaus gaminami preparatai, kurie naudojami kvėpavimo takų ligoms, peršalimams gydyti, taip pat kaip skausmo malšinamoji priemonė. Kamparas pasižymi baktericidinėmis ir dezinfekuojamosiomis savybėmis, turi refleksinį poveikį vartojant įtrynimams, gerina kraujo apytaką ir gaivina odą. Vartojamas lokaliai kamparas dirgina odoje esančias juntamųjų nervų galūnes, todėl išsiplečia odos ir po ja esančių audinių kraujagyslės, toje vietoje gerėja kraujotaka ir medžiagų apykaita. Preparatas tinka mažinti raumenų, sąnarių skausmą, slopinti uždegimą, skatinti uždarų traumų gijimą. Paprastai kamparas vartojamas išoriškai. Gaminami įvairūs tepalai, linimentai (vaistinių medžiagų mišiniai su aliejais), milteliai, spiritai.

Kamparo medžių žievė ir lapai naudojami kamparo smilkalų gamybai. Šių smilkalų kvapas yra gana aitrus, tačiau vertinamas, nes padeda susikaupti, tonizuoja, teikia energijos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovės Egipto medicinos traktatuose aprašyta gydomoji kamparo galia - jį nuo įvairių ligų gydymui žmonės naudojo nuo senų laikų: gydė žemą kraujo spaudimą, vartojo gaivinimui ar prasidėjus epidemijoms. Senovės gydytojai pacientams pabrėždavo, kad jie nesirgs ir džiaugsis gyvenimu tuomet, jei šalia namų augins kamparo medį. Naudojo aromaterapijoje. Kamparo smilkalus senovėje vartojo organizmo valymui nuo toksinų, o patalpas – nuo kenkėjų vabzdžių, dvasių, neigiamos energijos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]