Kamikadzė (vėjas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mongolų laivynas, sunaikintas taifūno. Kikuchi Yōsai tapyba, 1847 m.

Kamikadzė (jap. 神風 = kamikaze, liet. dieviškasis vėjas) – taifūnai, sutrukdę Chubilajaus vadovaujamam mongolų laivynui pasiekti Japonijos krantus 1274 ir 1281 m.[1] Taifūnai išblaškė mongolų laivus, daug jų nuskandino, ir tik dalis karių galėjo pasiekti pakrantę. Abu kartus japonams pavyko atremti susilpnintą ataką, todėl mongolams galiausiai Japonijos užkariauti nepavyko.[2]

Tyrimai rodo, kad mongolų žygius sužlugdė ne tik patys taifūnai, bet ir:[3]

  • tai, kad mongolai naudojo upių laivus – daugelis laivynui rekvizuotų laivų buvo plokščiadugniai upių laivai, kurie buvo nestabilūs ir apsiversdavo audringoje jūroje.
  • prasta dalies laivų kokybė – spėjama, kad kinai laivų statytojai, statydami laivus mongolų laivynui, specialiai statė nekokybiškus laivus, kurie neatlaikė audros.

Šis japonams svarbus žodis kamikadzė Antrojo pasaulinio karo metais buvo panaudotas kamikadzėms – taranuojantiems pilotams mirtininkams pavadinti. Nuo tada pasaulyje žodis kamikadzė tapo žinomas kaip savižudžio piloto pavadinimas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Perez, L. G. (2013). Japan at War: An Encyclopedia. ABC-CLIO, p. 173
  2. Frederic, L. (2010). Daily Life in Japan: At The Time of the Samurai, 1185-1603. Taylor & Francis, p. 120
  3. Grant, R. G. (2010). Battle at Sea. Dorling Kindersley Limited, p. 57