Kamiana Mohyla

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kamiana Mohylos masyvas

Kamiana Mohyla (ukr. Кам'яна Могила, rus. Каменная могила – 'akmeninė kapavietė') – nedidelis smiltainio masyvas pietų Ukrainoje, Zaporožės srityje, Moločnos upės pakrantėje, 2 km nuo Mirnės gyvenvietės. Tai maždaug 3000 m² plote išsibarsčiusių, iki 12 m aukščio siekiančių uolienų masyvas, vienintelė smiltainio atodanga visoje Azovo–Kubanės įduboje. Kamiana Mohyla yra svarbi archeologinė vietovė – jos pavadinimas kilo nuo kurganą primenančio kauburio.

Vietovė atrasta 1778 m., pradžioje laikyta kurganu, tačiau kapaviečių čia neaptikta. Tačiau vėliau pastebėta, kad smiltainio akmenys yra išraižyti įvairiais petroglifais. 87 Kamiana Mohylos grotose ir urvuose rasta tūkstančiai piešinių ir simbolių. Kada jie pagaminti, nėra žinoma – įvairios hipotezės keliamos nuo 3 tūkstantmečio pr. m. e. vidurio iki X–XIII a. m. e. (visgi, didesnė dalis tyrėjų paminklą sieja su neolito laikotarpiu). Kadangi nei Kamiana Mohyloje, nei apylinkėse nerasta jokių gyvenviečių ar kapaviečių liekanų, laikoma, kad ji buvo naudojama kaip šventykla.

Kamiana Mohylos petroglifai labai geometrizuoti, gausu linijų. Panašu, kad piešiniuose vaizduojamos medžioklės scenos. Nors dalis motyvų siejama su petroglifais, rastais Karelijoje ir Švedijoje, dauguma vaizdinių yra unikalūs. Rusų orientalistas Anatolijus Kišifinas dalį Kamiana Mohylos petroglifų įvardijo kaip rašto ženklus ir juos laikė šumerų rašto pirmtaku. Vėliau netgi atsirado „teksto“ dešifracijos ir vertimo variantų. Visgi, akademinėje aplinkoje tokie bandymai vertinti skeptiškai.

Galerija

• 
  Kultūrinis kompleksas
• 
  Petroglifai
• 
  Petroglifai
• 
  Akmuo su raižiniais
• 
• 
• 
• 
•