Kalnų tundra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pagrindiniai žemės biomai.
  Kalnų tundra
Kalnų tundra (paramai) Venesuelos Anduose
Kalnų tundra Uoliniuose kalnuose

Kalnų tundra – analogiška tundrai gamtinė zona, būdinga vertikaliojo zoniškumo sritims. Kalnų tundra užima juostą kalnuose tarp medžių ribos ir sniego ribos.[1] Nuo poliarinių ir subpoliarinių kraštų tundros kalnų tundra skiriasi tuo, kad joje daug mažiau užsilaiko vandens, todėl paviršius mažai supelkėjęs.

Kalnų tundrai būdingas vėsus klimatas. Dėl adiabatinių procesų kylant į viršų oro temperatūra žemėja. Paprastai kalnų tundroje vasarą temperatūra svyruoja apie +10 °C, o žiemos šaltos ir sniegingos. Tačiau dėl būdingo vėjo, šlaitų padėties vietomis sniego danga gali ir nesusidaryti. Kalnuose dėl didesnės saulės radiacijos daug didesnis garuojamumas ir transpiracija, todėl nesikaupia drėgmė.

Kalnų tundra susidaro visuose kalnuose, kurie yra pakankamai aukšti arba pakankamai arti poliarinių sričių. Dažniausiai ši zona sutinkama vidurinių platumų ir subpoliarinės juostos kalnuose, kur medžių riba baigiasi nedideliame aukštyje – Šiaurės Amerikos Kordiljerose, Alpėse, Skandinavijos kalnuose, Pirėnuose, Naujosios Zelandijos Alpėse, Uralo kalnuose, Sibiro kalnuose. Taip pat randama aukštuose kalnuose – Kaukaze, Himalajuose, Anduose, sudaro didelius plotus aukštuose plokščiakalniuose – Tibeto plokščiakalnyje, Altiplane. Kalnų tundra dažnai eina pakaitomis su subalpinėmis bei alpinėmis pievomis.[2]

Kalnų tundrai būdingos daugiametės žolės, viksvuoliniai, įvairiažoliai augalai. Šiems augalams būdinga didelė šaknų ir rizomų biomasė, padedanti sulaikyti drėgmę ir išlaikyti maisto medžiagas per žiemą. Vienmečiai augalai kalnų tundroje paprastai išauga gležni, maži, silpnomis šaknimis.[3] Taip pat būdingi krūmokšniai, kupsinės žolės, pagalvių formos augalai, samanos ir kerpės.[4] Dėl to, kad kalnų tundros plotai izoliuoti, be to, augalija turi prisitaikyti prie būdingo mikroklimato, šioje juostoje gausu endeminių rūšių. Kalnų tundros gyvūnija labai skirtinga priklausomai nuo vietos, tačiau dažni įvairūs kalnuose prisitaikę gyventi atrajotojai (snieginė ožka, jakas, snieginis avinas, gemzė, himalajinis taras), smulkieji žinduoliai (kiškėnai, šinšilos, švilpikai),[5] plėšrūnai (lokiai, snieginiai leopardai, pumos, vilkai).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. . Тундра горная // Геологический словарь: в 2-х томах. – М.: Недра. – 1978.
  2. ГОРНАЯ ТУНДРА, physiography.ru
  3. Grassland Habitat Group. Bureau of Land Management.
  4. Körner, Christian (2003). Alpine Plant Life: Functional Plant Ecology of High Mountain Ecosystems. Berlin: Springer. pp. 9–18.
  5. The tundra biome, UCMP