Kalaro kalnagūbris
Appearance
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/dd/%D0%92%D0%B8%D0%B4%D0%B5%D0%BD_%D0%BE%D0%B4%D0%B8%D0%BD_%D0%B8%D0%B7_%D0%BF%D1%80%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%BA%D0%BE%D0%B2_%D0%9A%D0%B0%D0%BB%D0%B0%D1%80%D0%B0_-_panoramio.jpg/240px-%D0%92%D0%B8%D0%B4%D0%B5%D0%BD_%D0%BE%D0%B4%D0%B8%D0%BD_%D0%B8%D0%B7_%D0%BF%D1%80%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%BA%D0%BE%D0%B2_%D0%9A%D0%B0%D0%BB%D0%B0%D1%80%D0%B0_-_panoramio.jpg)
Kalaro kalnagūbris (rus. Каларский хребет) – kalnagūbris Rusijoje, Sibire, daugiausia Užbaikalės krašte, patenka į Stano kalnyno sistemą. Ilgis – 350 ar 400 km, plotis 30–50 km. Būdingas aukštis 1800–2000 m, didžiausias – iki 2467 m[1] (arba 2519 m; Skalistyj Goleco k.). Driekiasi nuo dešiniojo Vitimo kranto iki Oliokmos slėnio. Viduryje, ties Ingamakito ir Činos aukštupiais, susiduria su vakariniu Udokano kalnagūbrio galu.[2]
Būdinga kalnų taiga, retmiškiai, plikakalvės. Yra vario rūdos telkinių (Udokano rūdingoji sritis).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 185–186
- ↑ КАЛАРСКИЙ ХРЕБЕТ, Малая энциклопедия Забайкалья: Природное наследие. – Новосибирск, 2009