Pereiti prie turinio

Kaija Saariaho

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kaija Saariaho

Kaija Anneli Saariaho (mergautinė pavardė Laakkonen, 1952 m. spalio 14 d. Helsinkyje, Suomijoje2023 m. birželio 2 d. Paryžiuje, Prancūzijoje[1]) – suomių kompozitorė.

Gyvenimas ir kūryba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaija Saariaho studijavo kompoziciją, smuiką ir fortepijoną Helsinkyje, Sibelijaus akademijoje, kompoziciją Freiburge (pas Brian Ferneyhough ir Klaus Huber), stažavo IRCAM institute Paryžiuje, kur ir gyveno nuo 1982 metų.[2]

Spektrinės muzikos kompozitorių Gerard Grisey ir Tristan Murail kūryba nurodoma kaip viena iš svarbiausių Kaijos Saariaho kūrybinių įtakų. 9-ajame ir 10-ajame XX a. dešimtmečiuose jos muzikoje dominavo susitelkimas į tembro aspektus, naudojant ir gyvąją elektroniką. Saariaho kūrybą veikė postserializmo estetika, nors pati kompozitorė nebuvo linkusi laikytis griežtų apribojimų.[3]

Kaija Saariaho buvo gavusi užsakymų iš Linkolno centro Kronos kvartetui ir iš IRCAM Ensemble Intercontemporain. Be kamerinės muzikos, kompozitorė sukūrė tris sulaukusias pripažinimo operas. Jų libretistas – Amin Maalouf. Opera „L’amour de loin“ (2000) sukurta Zalcburgo festivalio, o opera „Oltra mar“ – Niujorko filharmonijos orkestro užsakymu.

1989 m. Kaija Saariaho pelnė „Prix Ars Electronica“ apdovanojimą, 2000 m. – Šiaurės Tarybos muzikos apdovanojimą. 2008 m. leidybinė kompanija „Musical America“ paskelbė ją metų muzike (Musician of the Year). 2010 m. kompozitorės kūrybai buvo dedikuota dalis Rheingau muzikos festivalio programos. 2013 m. Kaija Saariaho gavo prestižinį švedų muzikos apdovanojimą „Polar Music Price“. 2011 m. kompozitorės operos „L’amour de loin“ įrašas pelnė „Grammy“ apdovanojimą.[4]

Svarbiausi kūriniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Verblendungen (1984; orkestrui ir elektronikai)
  • Io (1987; dideliam ansambliui ir elektronikai)
  • Nymphéa (1987; styginių kvartetui ir elektronikai)
  • Du cristal… (1989; orkestrui ir gyvajai elektronikai)
  • Graal théâtre (1994; smuikui ir orkestrui)
  • L’amour de loin (2000; opera)
  • Orion (2002; orkestrui)
  • Adriana Mater (2005; opera)
  • La Passion de Simone (2006; oratorija/opera)
  • Notes on Light (2007; koncertas violončelei)
  • Émilie (2010; opera)
  • D’Om le Vrai Sens (2010; koncertas klarnetui)
  • Maan varjot (“Žemės šešėliai”) (2013; vargonams ir orkestrui)
  • Circle Map (2013; orkestrui)

Rekomenduojami įrašai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Graal Théâtre – Gidon Kremer; BBC Symphony Orchestra; Esa-Pekka Salonen – Sony SK60817
  • L’Amour de loin – Gerald Finley; Dawn Upshaw; Finnish National Opera; Esa-Pekka Salonen – Deutsche Grammophon DVD 00440 073 40264
  • Nymphéa – Cikada String Quartet – ECM New Series 472 4222
  1. Lebrecht, Norman (2023-06-02). „GREAT SADNESS: KAIJA SAARIAHO HAS DIED“. SLIPPED DISC (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-06-03.
  2. http://saariaho.org/biography/ Archyvuota kopija 2016-06-27 iš Wayback Machine projekto.
  3. Howard Posner. „Du cristal“. Los Angeles Phillharmonic. Suarchyvuotas originalas 2014-04-08. Nuoroda tikrinta 2014-04-06.
  4. „Suomalaissäveltäjälle Grammy-palkinto“. Iltalehti (suomių). iltalehti.fi. 14 February 2011. Nuoroda tikrinta 14 February 2011.