Kaišiadorių partizanų koplyčia

54°51′27″š. pl. 24°29′06″r. ilg. / 54.857570°š. pl. 24.484943°r. ilg. / 54.857570; 24.484943

Kaišiadorių partizanų koplyčia

Savivaldybė	Kaišiadorių rajonas
Gyvenvietė	Kaišiadorys
Adresas	Ežero g. 13
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1998 m.

Kaišiadorių partizanų koplyčia – Kaišiadorių miesto civilinėse kapinėse Lietuvos partizanų atminimui pastatyta koplyčia. Ji stovi kapinių centre, pagrindiniame take. Kapinės užima miestui priklausantį 3,8 ha sklypą.^[1]

Koplyčia skirta Kaišiadorių rajone gimusių ir 1944-1953 m. žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimo pagerbimui.^[2]^[3]^[4] Netoli kapinių, gretimame Kaišiadorėlių kaime, žvyrduobėse buvo užkasti 1947 m. kovo 3 d. sodyboje kaime tarp Kalvių ir Vilūnų žuvę devyni partizanai. Surastų žuvusių partizanų palaikai 1990 m. spalio 6 d. buvo palaidoti naujosiose kapinėse. Vėliau pradėta įgyvendinti idėja šioje vietoje pastatyti paminklą visiems Kaišiadorių rajono partizanams, tarp jų ir 1945 m. lapkričio mėn. Rumšiškių vls. Livintų kaime žuvusiam A rinktinės 1-ojo bataliono vadui Pranui Petkevičiui-Kariūnui, 1991 m. rugpjūčio 17 d. iš Žiežmarių žydų senųjų kapinių perkeltų 1947 m. vasario 4 d. Žiežmarių vls. Krasnasėlio kaime žuvusiems keturiems 3-iojo bataliono partizanams.^[5] Koplyčios sienose įmontuotose juodo granito plokštėse įrašytos 358 partizanų pavardės.

Koplyčios statybos vyko 1993-1998 m. Ji buvo statoma Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Kaišiadorių grupės ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Kaišiadorių skyriaus narių rūpesčiu.^[5] Naująją koplyčią 1998 m. rugpjūčio 23 d. pašventino buvęs politinis kalinys, Kaišiadorių vyskupijos kancleris, prelatas Jonas Jonys.

Koplyčios projekto autoriai: architektas Stasys Petrauskas, keramikė Audronė Skarbaliūtė, vitražistas Kazimieras Morkūnas.