Kšešuvo cistersų abatija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kšešuvo cistersų abatija
Ordinas Cistersai
Fundatorius Ona, Silezijos kunigaikštienė
Įkurtas 1242
Atkurtas [[{{{veiklosatkurimas}}}]]

Kšešuvo cistersų abatija – tai Lenkijos architektūros paminklas, kuriam 2004 m. gegužės 1 d. buvo suteiktas Lenkijos istorijos paminklo statusas.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1242 m. Henriko II Pamaldžiojo našlė Ona įkūrė Kšešuve benediktinų parapiją ir pakvietė į parapiją atvykti benediktinus iš Rytų Čekijos. Dėl nežinomų priežasčių šis ordinas Kšešuvą paliko 1289 m. 1292 m. kunigaikštis Boleslavas I Rustūsis atidavė 14 kaimų ir Liubavkos miestą cistersų vienuoliams iš Henrykuvo.

14141426 m. husitų karų metu vienuolynas buvo suniokotas. Nuo 1741 m., kai Prūsija užėmė Sileziją, prasidėjo laipsniška abatijos sekuliarizacija, o iki šiol vienuolynui priklaususi bažnyčia tavo parapijine.

1919 m. apleistame vienuolyne įsikūrė iš Prahos ištremti benediktinai. 1924 m. popiežius Piusas XI suteikė vienuolynui abatijos statusą.

1940 m. rugsėjo 3 d. vienuolyną užėmė Trečiojo Reicho valdžia, o benediktinai buvo priversti palikti savo namus. Dalis jų gavo šaukimus į kariuomenę, 14 mirė karo metu. II pasaulinio karo pabaigoje pastatuose buvo paslėptos Berlyno Prūsijos bibliotekos kolekcija, kurią vėliau perėmė Jogailos universiteto biblioteka. 1946 m. vienuolyne įsikūrė seserys benediktinės.

Vienuolyno kompleksas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visą vienuolyno kompleksą sudaro: Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilika, vienuolynas, sodas, Šv. Juozapo brolijos bažnyčia, abato svečių namai bei pagalbiniai pastatai. Iš pradžių buvo pastatyta romaninė bažnyčia, kuri buvo pašventinta 1292 m.

Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilika – barokinė Cistersų abatijos bažnyčia, pastatyta 17281375 m. Mažosios bazilikos titulas jai buvo suteiktas 1998 m.

Ant portalo ir fasado matomos Prahos skulptoriaus Ferdinando Brokofo darbai. Vidus – rokoko stiliaus, stales ir vargonus papuošė skulptorius Anton Dorazil, freskas kūrė Georg Wilhelm Neunhertz, paveikslus – Michael Leopold Willmann, Petr Brandl ir kt.

Ši bazilika – Marijos šventovė. Joje yra seniausias Lenkijoje Marijos paveikslas, vaizduojantis Madoną su Kūdikiu, datuojamas XIII a. I pus. Jį tikriausiai bažnyčiai padovanojo vienas iš vienuolyno fundatorių – kunigaikštis Bolko I Rustūsis. Gailestingosios Dievo Motinos paveikslą, kartais vadinamą Sudetų karaliene, 1997 m. birželio 2 d. Legnicoje karūnavo popiežius Jonas Paulius II.[2]

presbiterijos yra Svidnicų Piastų mauzoliejus – čia buvo XIV a. palaidoti kunigaikščiai Boleslavas I ir Boleslavas II.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]