Juris Bebris
Juris Bebris (latv. Juris Bebris, slapyvardžiai Bebru Juris, Bideru Juris; 1859 m. balandžio 6 d. Ludzės vietovėje, Cesvainės valsčiuje, dab. Latvijoje – 1951 m. vasario 2 d. Asaruose) – Latvijos pedagogas, redaktorius ir žurnalistas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1873 m. baigė Karzdabos pradinę mokyklą. 1876–1881 m. mokėsi Baltijos mokytojų seminare Kuldygoje. Nuo 1881 m. mokytojavo Rucavos, nuo 1888 m. – Palangos, nuo 1903 m. – Liepojos pradinėse mokyklose. Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Tartu. 1918 m. sugrįžo į Latviją, 1919–1920 m. dirbo liaudies mokyklų inspektoriumi Liepojoje, išrinktas šio miesto Latvių bendrijos pirmininku. 1919 m. kartu darbavosi ir laikraščio „Kurzemes Vārds“ bei žurnalo „Jaunatnes Domas“ redaktorias.
1920 m. pervažiavo į Rygą, dirbo liaudies mokyklų inspektoriumi Rygos apskričiai. Latvių bendrijos literatūros referentas. Ruošė mokyklinius vadovėlius, redaguodavo straipsnius. Bendradarbiavo laikraščiuose „Liepājas Atbalss“, „Latvija“, „Kurzemes Vārds“, „Latvietis“, „Latvijas Vēstnesis“, žurnaluose „Austrums“, „Izglītības Ministrijas Mēnešraksts“ ir kitur. Dar gyvendamas Palangoje išmoko lietuvių kalbą, vertė lietuviškas dainas.
Sūnus Raimonds Bebris (1891–1940) – Latvijos kariuomenės karininkas ir poetas.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Trijų žvaigždžių ordinas (4 laipsn.), 1926 m.
- Trijų Žvaigždžių ordinas (3 laipsn.), 1933 m.
- Valstybinė premija „Tēvzemes balva“, 1939 m.
- Vytauto Didžiojo ordinas, 1939 m.