Juozas Grimskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Grimskis (1918 m. gegužės 22 d. Pakruojo mieste, Šiaulių apskr. – 2002 m. lapkričio 19 d. Rasine, JAV[1]) – vargonininkas ir chorvedys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, pas vargonininkus dėdę S. Grimskį, J. Stankūną ir J. Uogintą išmoko vargonuoti. 19361940 m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Skaistgirio parapijoje, mišrųjį chorą parengė 1938 m. dainų šventei Klaipėdoje. 1937 m. vasarą lankė Šv. Cecilijos draugijos bažnytinės muzikos kursus Kaune. 19401944 m. mokėsi Šiaulių muzikos mokykloje: vargonų (dėst. J. Karosas) ir dainavimo (dėst. J. Byra), fortepijono ir muzikos teorijos disciplinų (dėst. J. Gaidelis), muzikos istorijos, choralo ir liturgikos (dėst. A. Virbickas).

1944 m. vasarą pasitraukęs į Vokietiją, buvo paimtas į vokiečių kariuomenės pagalbinius dalinius, bet netrukus išvežtas į Norvegiją ir apgyvendintas pabėgėlių stovykloje. Čia buvo ir nemaža lietuvių, todėl su B. Pakštu suorganizavo 65 dainininkų vyrų chorą, kurį išmokė lietuvių ir norvegų dainų, surengė koncertų anglų ir amerikiečių kariams, taip pat norvegams ir lietuviams Svelviko stovykloje. 1945 m. rudenį visi svetimtaučiai iš Norvegijos buvo išvežti į Vokietiją. J. Grimskis su choru pateko į lietuvių stovyklą Hersfelde, kur dar surengė du koncertus, o vėliau dalyvavo lietuvių tautiniame ansamblyje.

1949 m. atvyko į JAV ir trumpam apsistojo Deitone, OH, bet netrukus persikėlė į Rasiną, WI. 1950 m. rudenį čia subūrė lietuvių mišrųjį chorą. Kartu su kitų parapijų chorais 1953 m. rugpjūčio 30 d. Minkowskio parke suorganizavo dainų šventę. Jungtinis choras atliko 18 dainų: J. Dambrausko „Maldą už Tėvynę“, Č. Sasnausko „Kur bėga Šešupė“, J. Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“, J. Žilevičiaus „Laisvės dainą“, Stasio Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę" ir kt.

19531995 m. J. Grimskis vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Kazimiero lietuvių parapijoje Racine. Choras giedojo bažnyčiose, organizavo koncertus, dalyvavo radijo ir televizijos laidose, dainų šventėse ir kituose tautiniuose renginiuose. 1969 m. kovo 30 d. Verbų sekmadienį kartu su N. Kulio vadovaujamu choru Šv. Baltramiejaus parapijos bažnyčioje. Waukegane, IL, surengė didelį religinės muzikos koncertą. Skambėjo J. Čižausko, J. Siniaus, J. Gaubo, Th. Dubois, Ch. Gounod, P. Mascagni giesmės. Jungtinis choras atliko G. Šukio „Mišias Taikos karalienės garbei“ (jungtiniam chorui dirigavo J. Grimskis, akompanavo N. Kulys, dalyvavo solistės P. Butkutė, J. Šalnienė, O. Zilytė). Šv. Kazimiero parapijos choras 28 dainas, 20 giesmių ir F. Gruberio „Šv. Onos Mišias“ įrašė į kasetes. 1993 m. rugsėjo 12 d. Šv. Kazimiero parapija iškilmingai paminėjo savo 80 metų jubiliejų. Pamaldų metu giedojo ir J. Grimskio vadovaujamas mišrusis choras. Be chorų, J. Grimskis vadovavo ir vokaliniams ansambliams – duetui, kvartetui ir sekstetui, su kuriais irgi nemažai koncertuodavo Čikagoje ir kitur. 1971 m. sekstetas išleido savo plokštelę „Grįšim, grįšim“, dalyvavo televizijos laidoje Čikagoje. Chorvedys atliko daug visuomeninių darbų, būdamas Šiaurės Amerikos lietuvių muzikų sąjungos, Pasaulio Lietuvių bendruomenės, Amerikos Lietuvių tarybos ir Šaulių sąjungos narys. 1971 m. jis apdovanotas Šaulių „Žvaigždės ordinu". Ne kartą lankėsi Lietuvoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Vilnius. 2002, p. 577. [1][neveikianti nuoroda]
  • Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.