Juozas Čepelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozas Čepelė
Gimė 1927 m. rugpjūčio 13 d.
Leningradas, Rusija
Mirė 2013 m. rugpjūčio mėn. (~86 metai)
Sutuoktinis (-ė) Liucija Bulikaitė
Veikla inžinierius elektromechanikas
Alma mater 1953 m. Kauno politechnikos institutas

Juozas Čepelė (1927 m. rugpjūčio 13 d. Leningrade, Rusija – 2013 m. rugpjūčio mėn.) – Lietuvos inžinierius elektromechanikas, technologijos mokslų daktaras, kraštotyrininkas, keliautojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvai po santuokos išvyko gyventi į Sankt Peterburgą, kurio priemiestyje nuomininkų teisėmis dirbo žemę, vertėsi iš parduodamo pieno ir kitų žemės ūkio produktų. 19311935 m. šeima buvo tremtyje Sibire, nuo 1932 m. augo vaikų namuose. 1935 m. su motina traukiniu per Rygą išvažiavo į Lietuvą, gyveno Armeniškių dvare, kur baigė keturmetę pradžios mokyklą, per metus išmoko lietuviškai. Vėliau mokėsi Seredžiaus mokykloje, baigė trimetę Kauno 2-ąją valstybinę amatų mokyklą, Suaugusių instituto Žemesnį technikos skyrių. 1944 m. įstojo į Kauno politechnikumą. Jį baigęs 1948 m. be stojamųjų egzaminų pradėjo mokytis Kauno valstybiniame universitete, kuris 1951 m. buvo reorganizuotas, 1953 m. baigė Kauno politechnikos institutą (KPI).[1]

Nuo 1953 m. Malūnų pramonės tresto vyriausiasis energetikas, Žemės ūkio statybos projektavimo instituto projektuotojas, projektų vyriausiasis elektrikas. Be to, nuo 1961 m. KPI Mokslinio tyrimo sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1964 m. Minsko politechnikos institute apgynė disertaciją, technikos mokslų kandidatas.[2] 19691976 m. Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi instituto Kauno filialo dėstytojas, 19711994 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, nuo 1977 m. docentas. 19731974 m. skaitė paskaitas Bulgarijoje ir kitose šalyse.

Kauno keliautojų kultūros klubo narys, vienas vadovų, aktyvus Kauno tradicinių šokių klubo „Ratas“ narys. Daugelio mokslo istorijos straipsnių, knygų apie Lietuvos istorines vietas autorius. Palaidotas Panemunės kapinėse.[3]

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi darbai iš elektrotechnikos, medienos apdirbimo, paukštininkystės elektros įrenginių. 1960 m. ekonomiškai pagrindė kooperatinių gyvenamųjų namų statybos idėją. Išradybos idėjų paieškos metodų Lietuvoje kūrėjas. 24 išradimų autorius.[4][5]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Elektrotechnika: literatūros rodyklė. – Kaunas, 1961. – 180 p.
  • Techninės kūrybos procesas: mokslinė techninė patirtis. – Vilnius, 1975. – 230 p.
  • Automatizuotos valdymo sistemos ir skaičiavimo technika Tarybų Lietuvoje: patirtis ir perspektyvos. – Vilnius: Mintis, 1980. – 140 p.: iliustr.
  • Techninės kūrybos metodas: išradyb. technikos uždavinių sprendimas. – Vilnius, 1985. – 50 p.
  • Kombinatorikos metodas išradyboje: išradybos uždavinių sprendimo metodas: mokomoji knyga. – Vilnius, 1988. – 91 p. – ISBN 5-420-00139-X
  • Išradybos uždavinių paieškos metodai, 1990 m., rusų kalba
  • Vaizduotės įtaka techninei kūrybai. – Kaunas: LŽŪA, 1993. – 43 p.: iliustr.
  • Vaizduotės įtaka techninei kūrybai ir talentingam mąstymui. – Kaunas: LŽŪA, 1994. – 64 p.: iliustr. – ISBN 9986-545-02-1
  • Kelias į krepšinį: Albina Briedytė-Lagunavičienė / sud. Juozas Čepelė, red. N. Petniūnienė. – Kaunas: Gabija, 1996. – 47 p.: iliustr. – ISBN 9986-517-48-6
  • Talentingo mąstymo bruožai. – Kaunas: Gabija, 1997. – 52 p.: iliustr. – ISBN 9986-517-57-5
  • Kelyje į mokslą: atsiminimai / Juozas Čepelė. – Kaunas: Technologija, 1999. – 50 p.: iliustr. – ISBN 9986-13-686-5
  • Vandeniu ir pėsčiomis po Nemuno baseiną: vadovas po 50 gražiausių ir švariausių vietovių. – Kaunas: Šviesa, 2004. – 128 p.: iliustr. – ISBN 5-430-03710-9
  • Vandeniu ir pėsčiomis po Rytų Lietuvą: 19 maršrutų. – Vilnius: Alma littera, 2009. – 104 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-38-407-6
  • Už ką mus trėmė? Praeitis beldžiasi širdin! : apie Čepelių ir Ramanauskų giminės tremtį ir po jos. – Kaunas: Spalvų kraitė, 2009. – 34 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-921-07-3

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Akademiko G. Kržižanovskio premija
  • 1963 m. LTSR nusipelnęs racionalizatorius

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kantriai ėjau mokslo keliu Archyvuota kopija 2013-08-12 iš Wayback Machine projekto.
  2. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=%C8&sritis=T Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  3. Mirė kraštotyrininkas ir keliautojas Juozas Čepelė, 2013-08-10
  4. Juozas Čepelė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 346-347
  5. Juozas Čepelė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 782 psl.