Juodligė

Juodligė (lot. anthrax) – pavojinga infekcinė liga, perduodama tiesioginio kontakto metu nuo naminių gyvulių arba per naminių gyvulių produktus. Kitaip dar vadinama Sibiro opa. Juodlige gali sirgti gyvuliai ir žmonės. 1876 m. juodligės sukėlėją nustatė Robertas Kochas.

Juodligės bacilos beždžionės audiniuose

Sukėlėjai

Juodligę sukelia stambus, lazdelės formos sporas gaminantis mikrobas Bacillus anthracis. Infekcijos šaltinis yra žolėdžiai gyvuliai. Jų liga pasireiškia viduriavimu, kraujingomis išskyromis, kraujo užkrešėjimu. Sergantys gyvuliai, išskirdami juodligės lazdeles su išmatomis ir šlapimu, užkrečia dirvožemį ir žolę, taip užkrėsdami kitus besiganančius žolėdžius. Laukuose, kuriuose užkasti nuo juodligės kritę gyvuliai, šios sporos išsilaiko iki kelių dešimtmečių. Į žemės paviršių jos patenka nuo lietaus arba kasinėjant. Ėsdami sukėlėjų sporomis užkrėstą žolę ar gerdami vandenį, juodlige užsikrečia gyvuliai.

Žmonės dažniausiai užsikrečia tiesioginio kontakto su gyvuliu metu, todėl susirgimai neretai susiję su melžėjo, veterinaro, skerdiko, odos, kailio, vilnos apdirbėjo profesijomis. Įmanoma užsikrėsti valgant sergančio gyvulio produktus, įkvepiant užkrėsto oro, įgėlus kraują siurbiančiam vabzdžiui, kuris prieš tai buvo įsisiurbęs juodligės židinyje.

Juodligės sukėlėjai gali būti naudojami kaip bakteriologinis ginklas: infekcija pavojinga gyvuliams ir žmonėms, lengvai platinama įvairiais būdais. Patekęs į organizmą, sukėlėjas dauginasi, išskiria nuodingas medžiagas, patenka į kraują ir formuoja atokius uždegimo židinius.

Simptomai

Odos audinys, pažeistas juodligės

• Dusulys
• Karščiavimas
• Sąmonės netekimas
• Virškinimo pakitimai
• Limfmazgių uždegimas
• Šaltkrėtis
• Niežtinčios raudonos odos dėmės
• Vandeningos odos pūslės
• Odos opos
• Kraujosruvos

Kai žmogus užsikrečia juodlige, maždaug 1-8 dienas trunka inkubacinis ligos periodas, rečiau - nuo kelių valandų iki 60 dienų. Pagal užsikrėtimo būdą gali pasireikšti odos, plaučių, žarnų arba sepsinės (kraujo užkrėtimo) juodligės formos.

Odos forma žmonėms pasitaiko dažniausiai. Atvirose kūno vietose (ant rankų, kaklo ir veido), kur patenka infekcija, atsiranda raudona niežtinti dėmelė, vėliau jos vietoje iškyla pūslytė su gelsvai rausvu skysčiu. Pūslytei plyštant susidaro opelė, kuri po 2-6 dienų pasidengia tamsiu šašu. Oda aplink opą patinsta, paraudimo ir skausmo nėra. Kūno temperatūra pakyla iki 39-40C, krečia šaltis, skauda galvą.

Plaučių forma gali būti, kai užsikrečiama per orą su dulkėmis arba - kai komplikuojasi odos juodligė. Ligos eiga labai sunki: karščiuojama, atsiranda skausmas krūtinėje, dusulys, atkosima daug skreplių.

Žarnų forma pasireiškia užsikrėtus per maistą arba kai komplikuojasi odos juodligė. Ligos eiga taip pat labai sunki: aukšta temperatūra, ryški intoksikacija, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas gleivingu su kraujo priemaiša skysčiu. Negydoma liga pereina į sepsinę formą.

Eiga

Nuo užsikrėtimo iki požymių atsiradimo praeina 2-3 dienos. Ligos forma priklauso nuo užsikrėtimo būdo. Odos formos metu, sukėlėjo patekimo vietoje atsiranda niežtinti raudona dėmė, kuri vėliau virsta gelsvo skysčio prisipildžiusia pūsle. Pūslė lengvai plyšta, jos vietoje susidaro opelė, aplink kurią formuojasi naujos pūslytės, kurios irgi greitai plyšta. Opelės susilieja ir virsta stambia neskausminga opa. Jos dugnas pasidengia sausu juodu įdubusiu šašu.

Oda aplink opą būna labai patinusi, bet neparaudusi. Vystosi pažeistos srities limfmazgių uždegimas. Būna aukšta temperatūra, šaltkrėtis, bloga savijauta. Nukritus šašui, opa užgyja, jos vietoje lieka randas. Plaučių forma pasireiškia uždegimu. Juodligės plaučių uždegimas būna sunkus: pasireiškia aukšta temperatūra, silpnumu, sąmonės pritemimu. Ligonis dūsta, atkosti daug kraujingų skreplių ir dažniausiai 2-3 parą miršta.

Žarnų formai būdinga aukšta temperatūra, ryški intoksikacija, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas kraujingomis išmatomis. Mirštama 2-3 parą. Sepsio (kraujo užkrėtimo) formai būdingas karščiavimas, paviršinės ir vidaus organų kraujosrūvos, smegenų dangalų dirginimo reiškiniai. Odos formai būdinga opa užgyja per 2-3 savaites. Sergant kitomis formomis sveikstama sunkiai, dažnai vystosi komplikacijos. Pasveikstama tik laiku pradėjus tinkamą gydymą.

Komplikacijos

Veido opos linkusios komplikuotis sepsiu. Sepsio forma neretai komplikuojasi plaučių uždegimu ar žarnų pažeidimu, ir atvirkščiai, plaučių ir žarnų formos gali komplikuotis sepsiu. Nuo sepsio ligoniai miršta. Žarnų juodligė gali komplikuotis žarnų nepraeinamumu, žarnos opos prakiurimu.

Tyrimai

Odos forma dažniausiai nustatoma įvertinus klinikinius požymius, profesiją. Svarbu atskirti juodligę nuo kitos kilmės susirgimų. Juodligės diagnozę galutinai patvirtina sukėlėjo išskyrimas ir identifikavimas iš opos, skreplių, išmatų, kraujo.

Gydymas

Gydymą pradėti būtina kuo anksčiau, tik įtarus juodligę. Ligonis privalomai hospitalizuojamas. Suaugusiųjų juodligė pradedama gydyti ciprofloksacinu. Penicilinas ir doksiciklinas vartotini tik nustačius sukėlėjo jautrumą šiems antibiotikams. Nėščioms ir vaikams gali būti skiriama amoksicilino.

Rekomenduojami ir kelių antibiotikų deriniai. Kartu su antibiotikais skiriamas specifinis gamaglobulinas, juodligės serumas. Vaisto vartojimo formą, kaip ir gydymą, priklausomai nuo ligos formos, eigos, epidemiologinės situacijos parenka ir skiria gydytojas. Gydymas trunka ne trumpiau, nei 60 dienų. Tam, kad infekcija neplistų, pažeista galūnė imobilizuojama, vengiama chirurginių procedūrų. Organizmo apnuodijimui mažinti ir organizmo vidinių terpių pastovumui (homeostazei) palaikyti lašinami tirpalai į veną.

Profilaktika

Įtariant kontaktą ar kontaktavusiems su juodligės nešiotoju, skiriamas profilaktinis mėnesio trukmės antibiotikų kursas, kartu skiriant vakciną nuo juodligės. Neturint vakcinos, antibiotikų skiriama iki 60 dienų. Kai kurių profesijų žmonės, kuriems yra didesnė tikimybė užsikrėsti, yra skiepijami. Slaugant ir perrišant ligonį, sergantį odos forma, būtina mūvėti gumines pirštines. Slaugantieji plaučių forma sergantį ligonį, privalo dėvėti priešmarinį kostiumą. Ligonio baltiniai ir palata dezinfekuojami. Juodligės profilaktikai svarbios veterinarinės - sanitarinės priemonės. Kritę gyvuliai arba mirusieji žmonės deginami.

Juodligė Lietuvoje

1920–1986 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 187 juodlige sirgę žmonės ir 1006 gyvuliai. Didelis šios ligos protrūkis buvo nustatytas buvusiame Ariogalos rajone 1953 m. Tuomet susirgo 36 gyvuliai ir 17 žmonių, iš jų 3 asmenys mirė. Paskutinį kartą Lietuvoje juodligės atvejai buvo užregistruoti 1974 m. buvusiame K. Giedrio kailių fabrike ir Prienų rajone.

Šaltiniai

• Sveikas.lt medicinos enciklopedija Archyvuota kopija 2010-09-03 iš Wayback Machine projekto.