Julius Mituzas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Julius Mituzas
Gimė: 1911 m. balandžio 27 d.
Žagarė
Mirė: 1999 m. rugsėjo 15 d. (88 metai)
Vilnius
Sutuoktinis(-ė): Marija Sliesoraitytė Mituzienė (1914-1998)
Vaikai:

Algimantas Mituzas, Liucija Mituzaitė Ramanauskienė

Veikla: statybinių medžiagų technologas
Organizacijos: Kauno politechnikos institutas
docentas
Termoizoliacijos institutas
sektoriaus vedėjas
Išsilavinimas: fizinių mokslų daktaras
Alma mater: Kauno universitetas
Žymūs apdovanojimai:

1960 m. – LTSR valstybinė premija

Julius Mituzas (1911 m. balandžio 27 d. Žagarė1999 m. rugsėjo 15 d. Vilnius) – Lietuvos statybinių medžiagų technologas, fizinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1933 m. baigęs Kauno karo mokyklą iki 1939 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje; kapitonas. 1944 m. baigė Kauno universitetą. 1948 m. chemijos mokslų kandidatas. Sūnus Algimantas Mituzas.Duktė Liucija Mituzaitė Ramanauskienė.

19441963 m. Kauno universiteto (nuo 1950 m. Kauno politechnikos institutas) dėstytojas, 19481950 m. Chemijos pramonės procesų ir aparatų katedros vedėjas; 1950 m. docentas. 19461949 m. dar dirbo Chemijos ir chemijos technologijos institute. 19631967 m. Statybos ir architektūros instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. 19671994 m. Termoizoliacijos instituto Autoklavinių tyrimų sektoriaus vedėjas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių darbų svarbiausios sritys: statybinių rišamųjų medžiagų (daugiausia portlandcemenčio) technologija ir tyrimai, rišamųjų medžiagų naujų rūšių kūrimas ir gamyba iš vietinių žaliavų, betono tyrimai, gamybos atliekų (fosfogipsas, silikagelis) panaudojimas. Sukūrė metodų ir prietaisų portlandcemenčio gamybos technologijai tirti. Paskelbė daugiau kaip 120 straipsnių. 7 išradimų autorius.[1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Julius Mituzas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 265 psl.