Josifininkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Josifininkai (rus. осифляне, иосифляне) – religinis-politinis sąjūdis, gyvavęs Rusioje XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje.[1]

Josifininkai dėjo pastangas, kad būtų išlaikyta vienuolynų žemėvalda, priešinosi nestiažatelių ir bojarinų mėginimams supasaulietinti bažnyčios turtus, be to, kovojo su Novgorodo–Maskvos erezija, nukreipta prieš feodalinę sanklodą.[1] Savo pusėn palenkę Maskvos didįjį kunigaikštį Ivaną III, josifininkai iškovojo pergalę.[1]

Šio sąjūdžio ideologu įvardijamas Josifas Volockis (tikr. Ivanas Saninas), Volokolamsko vienuolyno igumenas.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 169 psl.