Nestiažateliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nestiažateliai (rus. нестяжатели) – religinis-politinis sąjūdis, gyvavęs Rusioje XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje.[1]

Bažnytinių turtų kaupimas, nestiažatelių supratimu, nesuderinamas su evangelijų priesakais, pakerta Bažnyčios autoritetą, todėl su juo kovojo.[1] Nestiažatelių persekiotojai – josifininkai; pastariesiems pavyko savo pusėn patraukti Maskvos didįjį kunigaikštį Ivaną III ir bažnytinį susirinkimą.[1] Šis nestiažatelius 1531 m. pasmerkė.[1]

Pagrindiniu sąjūdžio ideologu įvardijamas Nilas Sorskis.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 269 psl.