Jono Žemaičio-Vytauto vyriausioji vadavietė
| Jono Žemaičio-Vytauto vyriausioji vadavietė | |||
|---|---|---|---|
  Jono Žemaičio-Vytauto vyriausioji vadavietė |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Jurbarko rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Šimkaičių seniūnija | ||
| Plotas | 100 m² | ||
| Naudotas | 1951-1953 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 25501 | ||
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, generolo, prezidento Jono Žemaičio-Vytauto vyriausioji vadavietė yra Jurbarko rajone, Šimkaičių seniūnijoje, Paskynų kaime, apie 10 km į pietvakarius nuo Šimkaičių. Jono Žemaičio-Vytauto vadavietė įrengta Šimkaičių miško gūdumoje, pritaikyta lankymui, čia atvyksta nemažai žmonių, vyksta renginiai, iš jų daugiausia žmonių sutraukia kasmetiniai Juodojo kaspino dienos – rugpjūčio 23-iosios minėjimai.[1]
Objektas 2001 m. sausio 25 d. įrašytas Kultūros vertybių registre, paskelbtas istorijos ir memorialiniu paminklu (unik. kodas 25501).[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šioje vietoje 1951 m. buvo įkurtas Lietuvos partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto bunkeris ir partizanų vyriausioji vadavietė. Generolas J. Žemaitis 1951-1953 m. gegužės 30 d. bunkeryje slėpėsi, dirbo, vadovavo Lietuvos partizanų sąjūdžiui. Išdavus vadavietę, generolas J. Žemaitis šiame bunkeryje buvo paimtas gyvas (panaudojus migdančiąsias dujas), išvežtas tardymui į Maskvą. Vėliau, 1954 m. lapkričio 26, Butyrkų kalėjime jam įvykdytas mirties nuosprendis.
Vadavietė, bunkerio vieta 1995 m. atstatyta. Bunkerį ilgus metus prižiūrėjo už 11 kilometrų nuo jo gyvenantis buvęs partizanų ryšininkas Antanas Puišys. Šį atstumą įveikdavo dviračiu. Jis iš bunkerio išsemdavo susikaupusį vandenį, vėdindavo. Vėliau iniciatyvos ėmėsi Eržvilko kultūros centras, taip pat čia organizuojantis atminimo renginius.[3]
Vadavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atstatyto bunkerio aukštis 1,8 m, plotas 2x3 m. Jo atstatymui panaudota mediena: lentos, stulpeliai ir kt. Bunkerio anga 72x72 cm. Virš jos įrengtas skardinis stogelis: aukštis 0,85 cm, dydis 1,0x0,72 m. Vadavietės teritorijoje yra pastatytas paminklinis akmuo. Jo aukštis 1 m, plotis 1 m, storis 0,18 m. Atidengtas 1998 m. gegužės 24 d. Jo pietinėje pusėje iškalti žodžiai „Lietuvos kovos sąjūdžio pirmininko – generolo Jono Žemaičio vyriausioji vadavietė 1951-1953.“
Pažintinis takas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. buvo aptariama vyriausiosios vadavietės sutvarkymo koncepcija, galimybė Šimkaičių girioje įrengti pažintinį taką iki slėptuvės.[4] Takas galėtų apimti ir kitus apylinkėse esančius partizanų bunkerius, kurie istoriškai yra ne ką mažiau svarbūs. Viename iš bunkerių, kuris nuo vadavietės nutolęs apie 400–500 m, Šv. Kalėdas praleido Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Aleksandras Grybinas-Faustas. Kitas bunkeris buvo atsarginė generolo J. Žemaičio slėptuvė.
Taip pat žiūrėti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pagaliau: gelbės prezidentinę vadavietę Archyvuota kopija 2019-02-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Bunkeris“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2019-02-12.
- ↑ Vakaras prie partizanų vado vadavietės
- ↑ Aptarta generolo J. Žemaičio vyriausiosios vadavietės tvarkymo koncepcija