Joniškėlio partizanai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Joniškėlio partizanai – lietuvių partizanų karinis junginys, 1919 m. veikęs Raudonosios armijos užimtose Joniškėlio, Biržų apskrityse. Centras – Joniškėlis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antkapio lentelė Kazimierui Vitartui (1893-1919), Joniškėlio partizanų bataliono karininkui

Iš pradžių Joniškėlio partizanai veikė kaip slapta pasipriešinimo organizacija; jos branduolį sudarė 1918 m. pab. Joniškėlio apskrityje suorganizuotų milicijos, vėliau – apsaugos būrių nariai. Organizacija Raudonosios armijos užnugaryje telkė apsaugos būrius, plėtojo ardomąją veiklą, agitavo kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės, kaupė ginklus, patikimus žmones įterpė į sovietinės valdžios įstaigas. Organizatoriai: Petras Gudelis, Antanas Kazilevičius, Jonas Navakas, Antanas Stapulionis, Aleksandras Šumskis.

Atskirojo Joniškėlio partizanų mirties bataliono (nuo 1919 12 10 pertvarkytas į Devintąjį pėstininkų pulką) karininkai. Sėdi iš kairės: Apskrities apsaugos štabo komendantas Artūras Pušmanas, Joniškėlio štabo viršininkas Petras Monvyd-Olechnavičius, bataliono vadas Antanas Stapulionis, bataliono ūkio vedėjas Mulevičius, adjutantas Antanas Kazilevičius.

Lietuvos kariuomenės ir saksų savanorių dalinių puolamai Raudonajai armijai traukiantis, nuo 1919 m. kovo 22 d. partizanais pasivadinę apsaugos būrių nariai iš pradžių Joniškėlyje, netrukus ir kitur ėmė veikti viešai – Joniškėlyje nuginklavo dalį Raudonosios armijos Žemaičių pulko karių, persekiojo atsitraukiančius Raudonosios armijos dalinius, išvaduotoje teritorijoje kūrė Lietuvos valdžios institucijas. 1919 m. balandžio pradžioje partizanai, kurių kartu su milicija jų buvo apie 1500, kaudamiesi 60-70 km fronto ruože nuo Latvijos sienos iki Bernatonių netoli Panevėžio, su Lietuvos kariuomene sustabdė Raudonosios armijos kontrpuolimą.

1919 m. balandžio mėn. partizanų būriai sujungti į Joniškėlio partizanų mirties batalioną (4 kuopos), 1919 m. gegužės 20 d. jis pripažintas Lietuvos kariniu daliniu, pavadintas Atskiru partizanų batalionu (vadas Antanas Stapulionis). 1919 m. gegužės mėn. dalyvavo kovose su Raudonosios armijos daliniais Joniškėlio, Biržų apskrityse. 1919 m. rugpjūčio batalionas, pertvarkytas į Joniškėlio pėstininkų batalioną (apie 500 žmonių, vadas Aleksandras Jakaitis), dalyvavo Zarasų operacijoje. 1919 m. gruodžio 10 d. batalionas pertvarkytas į 9-ąjį pėstininkų pulką. [1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Joniškėlio partizanai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 710 psl.