Pereiti prie turinio

Jokūbas Nakcijonavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jokūbas Nakcijonavičius
Gimė 1725 m. gegužės 1 d.
Mirė 1777 m. (~52 metai)
Gardinas
Organizacijos Vilniaus universitetas
Pareigos profesorius
Išsilavinimas filosofijos daktaras
Alma mater Vilniaus universitetas

Jokūbas Nakcijonavičius (lenk. Jakob Nakcyanowicz, 1725 m. gegužės 1 d. – 1777 m. Gardinas) – Lietuvos matematikas, Vilniaus universiteto matematikos profesorius, filosofijos daktaras.

Jėzuitas. 1754 m. baigė Vilniaus universitetą. T. Žebrausko mokinys. Mokytojavo Ilūkstėje. 17581764 m. Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos direktorius, užbaigė observatorijos statybą.[1]Nuo 1764 m. mokytojavo Gardino mokyklose.

Mokslinė veikla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Domėjosi vokiečių matematiko Kristijano Volfo (1679–1754) darbais, nagrinėjo fizikos klausimus. Bandė matematikos metodais grįsti kitus mokslus. Su J. Povilevičiumi parengė matematikos vadovėlį „Baigtinių ir begalinių dydžių analizės pratybos“ (lot. Exercitationes in analysi cum finitorum tum infinitorum mathematicae, 1758 m.), kuriame pateikiami menamieji skaičiai, aiškinama binomo formulė, progresijos, geometrija, trigonometrija, kūgio pjūviai. Parašė mokymo priemonę „Matematikos paskaitos, papildytos Volfo matematikos pradmenimis“ (lot. Praelectionis mathematicae ex Wolfianis elementis adornatae, 2 d., 17591761 m.), kurioje nuosekliai ir glaustai išdėstė bendruosius matematikos metodus, aritmetiką, plokštumos geometriją ir trigonometriją, dalį algebros. 1762 m. paskelbė darbą apie kūgio pjūvius ir kitas algebrines bei transcedentines kreives. Kūgio pjūviams tirti naudojosi analizinės geometrijos metodais.[2]

  1. Vladimiras Zubovas. Tomas Žebrauskas ir jo mokiniai, Vilnius, Mokslas, 1986 m.
  2. '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 14 psl.