Minimos nuo 1795 metų kaip bajoro J. Jelenskio nuosavybė. Buvo 11 sodybų, smuklė (karčema), malūnas, tuomet vadintos Jogintais, iki Antrojo pasaulinio karo – Bakaloviškiais.
Antrojo Pasaulinio karo metu, 1943 m. pradžioje, kaime susikūrė 10–12 (pasak tarybinių partizanų pranešimo perdėtų duomenų, 60-70 vyrų) savisaugos būrys. Savisaugininkai trukdė partizanams veikti, nepakluso jų reikalavimui nusiginkluoti. 1944 m. balandžio 17 d., šv. Velykų antrąją dieną, jų Trakų brigados rinktinė, apie 120 žmonių, kuriems vadovavo Genrikas Zimanas, puolė ir sudegino kaimą – iš 45 liko tik 4 sodybos, nužudė 2 gyventojus. Pasak tarybinių partizanų, žuvo 17 savisaugininkų, sudegintos 38 sodybos. Po Antrojo pasaulinio karo tarybų valdžia ištrėmė 15 šeimų, NKVD baudėjai 5 gyventojus nužudė be teismo, 11 žmonių buvo įkalinti.[2]