Jevtichijus Jerinas

Jevtichijus Jerinas rus. Евтихий Филиппович Ерин
Gimė	1878 m. Rusija
Mirė	1947 m. (~69 metai) dab. Kauno raj.
Sutuoktinis (-ė)	Jefrosinija
Vaikai	Natalija, Marija, Liubovė, Zinaida, Michailas, Konstantinas
II Seimo atstovas

Veikla	sentikių bendruomenės, tarpukario Lietuvos politinis veikėjas
Partija	Lietuvos piliečių rusų demokratinė sąjunga

Jevtichijus Jerinas (rus. Евтихий Филиппович Ерин; 1878 m. Rusijoje – 1947 m. dab. Kauno raj. ) – Lietuvos rusų bendruomenės, tarpukario politinis veikėjas, II Seimo narys.

Biografija

J. Jerinas gimė 1878 m. Rusijoje. Buvo rusas, sentikių tikėjimo. Ten baigė karo mokslus, buvo kazokas. Apie 1904 m. atvyko į Lietuvą, tarnavo Kauno tvirtovės IX forto įguloje. Vėliau gretimame Giraitės kaime įsigijo apie 160 ha palivarką, jame ūkininkavo.

Nuo XX a. pradžios Lietuvoje buvo įtakingas sentikių bažnyčios veikėjas, Kauno bendruomenės vicepirmininkas. 1906 m. dalyvavo Šiaurės Vakarų krašto sentikių suvažiavime. 1907 m. išrinktas Kauno sentikių bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotoju. Po Pirmojo pasaulinio karo ūkininkavo.

1920–aisiais aktyviai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime, sentikių bažnyčios valdyme. Dalyvavo daugelyje Lietuvos sentikių suvažiavimų, kuriuose skaitė pranešimus apie krašto sentikių padėtį. Daugelį kartų buvo renkamas į sentikių bažnyčios valdymo organus: 1922–1930 m. buvo Sentikių centro tarybos narys, 1927–1930 m. – šios tarybos pirmininko pavaduotojas.

Politinę veiklą pradėjo Lietuvoje įsikūrus Lietuvos piliečių rusų demokratinei sąjungai (rus. Демократический союз граждан Литвы русской национальности), buvo jos pirmininkas, Vykdomojo komiteto narys.

1922 m. rinkimuose į I Seimą kandidatavo pagal Rusų ir baltarusių bloko sąrašą, tačiau blokas nesurinko pakankamai balsų.

1923–1926 m. vasario mėn. buvo II Seimo narys. Rinkimuose į II Seimą dalyvavo pagal Suvienytųjų mažumų (žydų, vokiečių rusų ir valstiečių baltarusių) sąrašus net keturiose apygardose. Buvo išrinktas VI (Utenos) apygardoje. Su dviem vokiečiais II Seime sudarė vokiečių ir rusų frakciją. J. Jerinas plenariniuose posėdžiuose nekalbėjo, matyt, blogai mokėjo lietuviškai. Už jį pasisakydavo kitų frakcijų nariai. Savo kadencijos metu siekė rusų tautinei mažumai trijų pagrindinių dalykų, visų pirma - pakeisti nepalankų Žemės reformos įstatymą. 1919–1922 m. rusų atvykėliai ir jų įpėdiniai neteko žemės, kurią buvo įsigiję iš Rusų bajorų ir Valstiečių žemės bankų. Antra, siekė pagerinti sentikių ir stačiatikių bažnyčių padėtį, nes daugelis nukentėjo per karą, dalį perėmė katalikų bažnyčia, buvo prarasta žemė. Trečia - išplėsti rusų mokyklų tinklą, nes jų buvo labai mažai.

Rinkimuose į III Seimą taip pat kėlė kandidatūrą. Šį kartą - pagal Lietuvos piliečių rusų demokratinės sąjungos sąrašus keturiose apygardose, tačiau nesėkmingai.

Dėl ligos (buvo ištikęs paralyžius) 1930–aisias buvo nutolęs nuo bažnyčios valdymo ir politikos reikalų. Su pertraukomis buvo minėtos Sąjungos (1934 m. ji reorganizuota į Lietuvos piliečių rusų tautybės susivienijimą) vienas iš vadovų.

1942–1947 m. dirbo aukščiausiuose sentikių bažnyčios valdymo organuose. Nacių okupuotoje Lietuvoje, nuo 1942 m. kovo iki 1943 m. lapkričio mėn., buvo Laikinosios sentikių centro tarybos Kaune pirmininko pavaduotojas. 1944 m. buvo išrinktas į Lietuvos generalinės srities Sentikių aukščiausiąją sentikių tarybą, kurią 1943 m. lapkričio mėn. įkūrė ir jai vadovavo Borisas Pimenovas. 1944 m. spalio mėn. tapo Lietuvos TSR Aukščiausiosios sentikių tarybos nariu, dalyvavo jos posėdžiuose.

1944 m. rugpjūčio mėn. buvo sovietų valdžios suimtas, įtariant bendradarbiavimu su vokiečių okupacine valdžia, tačiau dėl garbaus amžiaus paleistas.

Mirė 1947 m. Paskutiniais gyvenimo metais, baimindamasis vadžios represijų, paliko ūkį Giraitėje, įsikūrė nuošalioje sodyboje netoli dabartinio Neveronių kaimo. Buvo palaidotas šalia įsikūrusiose Neveronių kapinėse. Bendrame kape palaidota žmona, kiti giminės nariai.

Šeima

Žmona - Jefrosinija (?–1975). Dukros – Natalija (apie 1944 m. žuvo Europoje, besitraukdama į Vakarus); Marija (emigravo į Australiją, ?–2005); Liubovė; Zinaida. Sūnūs – Michailas (1908-1981), Konstantinas (1922-1982).

Literatūra

Барановский В., Поташенко Г., „Староверие Балтии и Польши", Vilnius: Aidai, 2005. ISBN 9955-656-04-2.
Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas [Jevtichijus Jerinas: t. 3, p. 289–291]; sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis. Vilnius: VPU leidykla, 2007. ISBN 978-9955-20-345-2.

Nuorodos