Jemeljanovas (Krasnojarskas)

Koordinatės: 56°10′0″ š. pl. 92°40′0″ r. ilg. / 56.16667°š. pl. 92.66667°r. ilg. / 56.16667; 92.66667 (Jemeljanovas (Krasnojarskas))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jemeljanovas
Емельяново
Gyvenvietės centras
Jemeljanovas
Jemeljanovas
56°10′0″ š. pl. 92°40′0″ r. ilg. / 56.16667°š. pl. 92.66667°r. ilg. / 56.16667; 92.66667 (Jemeljanovas (Krasnojarskas))
Laiko juosta: (UTC+7)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Kraštas Krasnojarsko kraštas Krasnojarsko kraštas
Rajonas Jemeljanovo rajonas
Įkūrimo data 1700 m.
Gyventojų (2017) 11 492
Vikiteka Jemeljanovas

Jemeljanovas (rus. Емельяново) – miesto tipo gyvenvietė apie 15 km į šiaurės vakarus nuo Krasnojarsko, Jenisiejaus intako Kačios dešiniajame krante, Krasnojarsko kraštas, Rusija; Jemeljanovo rajono centras. 12 373 gyventojai (2009 m.; 11 100 gyv. – 2000 m.) Yra Jemeljanovo oro uostas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1700 m. Jemeljanove įkurtas tremtinių persiuntimo punktas. Rusijos imperijos laikais į Jemeljanovą buvo tremiami J. Pugačiovo karo dalyviai, dekabristai. 1951 m. spalio mėn. į Jemeljanovą iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta apie 40 šeimų (lietuviai, rusai, lenkai). Tremtiniai dirbo lauko darbus, galvijų fermose, statybose. Po J. Stalino mirties 1953 m. nemažai lietuvių jaunimo išvyko į Krasnojarską mokytis. 1955 m. apie 10 šeimų išvyko į Lenkiją, kiti 19561958 m. grįžo į Lietuvą. Jemeljanovo kapinėse buvo palaidoti 9 lietuviai, 19891990 m. šešių palaikai parvežti į Lietuvą. 1990 m. tremtinių atminimui pastatytas kryžius (autorius A. Remeikis). Tuo metu Jemeljanove dar gyveno lietuvių, sukūrusių mišrias šeimas.[1]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2008 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m.sur. 2008 m.
4 097 6 637 7 619 15 408 11 919 12 373


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldona JuodvalkytėJemeljanovas (Krasnojarskas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 628 psl.