Jasai (Rumunija)

Koordinatės: 47°09′30″ š. pl. 27°35′30″ r. ilg. / 47.15833°š. pl. 27.59167°r. ilg. / 47.15833; 27.59167 (Jasai (Rumunija))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jasai
rumun. Iași
            
Kultūros rūmai
Jasai
Jasai
47°09′30″ š. pl. 27°35′30″ r. ilg. / 47.15833°š. pl. 27.59167°r. ilg. / 47.15833; 27.59167 (Jasai (Rumunija))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Rumunijos vėliava Rumunija
Apskritis Jasų apskritis
Gyventojų (2009) 315 649
Vikiteka Jasai
Kirčiavimas Jãsai

Jasai arba Jašis (rumun. Iași) – miestas šiaurės rytų Rumunijoje esančiame Vakarų Moldavijos istoriniame regione; apskrities centras.

Vystoma juodoji metalurgija, sunkioji mašinų, chemijos, tekstilės, medienos ir maisto pramonė. Veikia universitetas. Išliko XVXVII a. statytų cerkvių ir vienuolynų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Trijų Hierarchų cerkvė. Joje 1646 m. liepos 5 d. susituokė Moldavijos kunigaikštytė Marija Lupu ir Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila. Jaunavedžiai išvyko gyventi į Kėdainius.

Jašo miesto pavadinimas kilo nuo nuo iranėnų kilmės jasų genties, XIII a. apsigyvenusios Vengrijos karalystėje.

Pirmą kartą dokumentuose paminėtas 1408 m. laiške, skirtame Lvovo miesto lenkų kilmės pirkliams. 15641859 m. buvo Moldavijos kunigaikštystės sostinė. Jasuose veikė tokios iškilios asmenybės kaip Miron Costin (1633–1691) bei Dimitrie Cantemir (1673–1723), įnešę svarų indėlį į rumunų kultūrą ir politiką. 1641 m. gospodaris Bazilijus Lupu mieste įsteigė Valstybės mokyklą, o Šventųjų Trijų Hierarchų vienuolyne įsikūrė spaustuvė, kuri leido rumuniškas knygas. 1686 m. prie Jasų ATR kariuomenė susikovė su turkais (per 1683–1699 m. Lenkijos-Turkijos karą). 18591862 m. kartu su Bukareštu buvo jungtinės Moldavijos kunigaikštystės ir Valakijos sostinėmis, o 19161918 m. Jasai tapo Rumunijos karalystės sostine. 1941 m. mieste įvyko pogromas. Antrojo pasaulinio karo metu Jasai ir apylinkės tapo įnirtingų mūšių tarp Raudonosios armijos ir rumunų–vokiečių kariuomenių vietomis; 1944 m., vykstant Jasų–Kišiniovo operacijai, miestas dalinai buvo sugriautas.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]