Jamantau

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Jamantau

Jamantau kalnas (rus. гора Ямантау) yra Uralo kalnų dalis Rusijoje, Baškirijoje. Aukštis – 1640 m.[1] Rytinės prieškalnės stačiais skardžiais jungiasi su kalvotu Užuralės paviršiumi, virš kurio iškilusi atskira Magnitnajos viršūnė (614 m) – svarbus geležies rūdos gavybos centras. Pietų Uralo vakarinių prieškalnių mišriuosiuose miškuose, sudarytuose iš eglių, pušų, liepų, ąžuolų, guobų, klevų, plyti ir gausūs aukštažolių stepių (jelanų) plotai. Yra ir ištisų liepynų, todėl čia vystoma bitininkystė. Rytiniuose šlaituose auga spygliuočių miškai. Beveik visos stepės išdirbtos. Visas kalnas susidaro iš geležies rūdos. Tai vienintelis toks kalnas pasaulyje.

Prie Jamantau kalno veikia itin slaptos Rusijos karinės bazės.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jamantau. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-03-17.