Jūratė Sofija Laučiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jūratė Sofija Laučiūtė
Gimė: 1942 m. sausio 11 d. (77 metai)
Lietuva Darbėnai
Sutuoktinis(-ė): Jurijus Otkupščikovas
Vaikai:

Livija, Vladimiras Laučius

Veikla: Lietuvos kalbininkė, Klaipėdos ir Kretingos rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja
Partija: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai
Alma mater: Vilniaus universitetas

Jūratė Sofija Laučiūtė (g. 1942 m. sausio 11 d. Darbėnuose) – Lietuvos kalbininkė, Klaipėdos ir Kretingos rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja, humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1963 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1971 m. Leningrado universitete apgynė disertaciją, filologijos mokslų kandidatė.

Darbinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1963 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute.
19631965 m. dirbo Vilniaus universiteto filosofijos katedroje.
19661970 m. Leningrado universiteto aspirantė.
19712000 m. dirbo Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros instituto Sankt Peterburgo filiale.
20002001 m. Lietuvos nacionalinio radijo direktorė[1].
2001 m. balandžio 4 d. - gegužės 9 d. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laikinoji generalinė direktorė.
2001-2011 m. Klaipėdos universiteto Humanitarinio fakulteto dėstytoja, vyresnioji mokslo darbuotoja.
20012003 m. Slavistikos centro direktorė.
Nuo 2007 m. Baltistikos centro direktorė,[2] docentė.

Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19881990 m. Sankt Peterburgo lietuvių kultūros draugijos pirmininkė.
19911993 m. Lietuvos nuolatinės atstovybės Maskvoje įgaliotoji atstovė Sankt Peterburge.
Nuo 2011 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė. [3]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrinėja baltų ir slavų santykius, etnogenezę. Nuo 1989 m. Lietuvos ir Rusijos periodiniuose leidiniuose rašo aktualiomis užsienio ir vidaus politikos temomis. Prisidėjo prie politinio judėjimo „Demokratinė Rusija“, kai kurių Rusijos demokratinių organizacijų ir partijų kūrimo.[4]

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalbininko J. Otkupščikovo žmona. Vaikai Livija, Vladimiras. [5]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių kalbos žemaičių tarmės daiktavardžių kirčiavimo ypatybės, rusų kalba, 1979 m.
  • Slavų kalbų baltizmų žodynas, 1982 m.
  • Peterburgas Lietuvos mokslo ir kultūros istorijoje, 2002 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas SabaliauskasJūratė Laučiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 606 psl.
  2. Humanitarinio fakulteto Baltistikos centras
  3. 2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai
  4. Algirdas Sabaliauskas. ten pat, 606 psl.
  5. Audronė Puišienė. Nepasiklydusi likimo vingiuose, Pajūrio naujienos, 2007-11-30