Ismailas Gasprinskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ismailas Gasprinskis
IGasprinskiy.jpg
Ismailas Gasprinskis
Gimė: 1851 m. kovo 20 d.
Avdžikojus, Jaltos valsč., Taurijos gub., dab. Krymas Krymas
Mirė: 1914 m. rugsėjo 11 d. (63 metai)
Bachčisarajus, dab. Krymas Krymas
Tautybė: Krymo totorius
Veikla: švietėjas, politikas, leidėjas
Partija: Ittifaq al-Muslimin
Žinomas už: džadidizmą ir pantiurkizmą
Commons-logo.svg Vikiteka: Ismailas GasprinskisVikiteka

Ismailas Gasprinskis, taip pat Ismailas Gaspiralis (krym. Ismail Gasprinskiy (Gaspıralı), 1851 m. kovo 20 d. - 1914 m. rugsėjo 11 d.) – Krymo totorių kultūros, švietimo ir politinis veikėjas, leidėjas. Vienas pirmųjų musulmonų intelektualų Rusijos imperijoje, skleidęs tiurkų ir islamo bendruomenių švietimo ir kultūros reformų idėjas. Vienas iš džadidizmo ir pantiurkizmo judėjimų pradininkų.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

I. Gasprinskis gimė Rusijos kariuomenės karininko Mustafos Ali–oglu šeimoje Jaltos valsčiuje, Taurijos gubernijoje, Krymo pietuose. Jo pavardė kilusi nuo Haspros gyvenvietės pavadinimo (dab. kurortinis miestelis prie Jaltos). Pradinį išsilavinimą gavo namuose, mokėsi Simferopolio gimnazijoje, Voronežo kadetų korpuse. Tęsė mokslą Maskvos 2–ojoje karo gimnazijoje, bet jos nebaigęs grįžo į Krymą, kur dirbo mokytoju pradinėje mokykloje.

Paminklas Bachčisarajuje

1871 m. išvyko į Prancūziją. 18741875 m. gyveno Turkijoje. Parvykęs į Krymą tapo Bachčisarajaus miesto dūmos deputatu, o 18791884 m. buvo miesto galva.

Nuo 1883 m. leido ir redagavo pirmą Rusijoje tiurkų–slavų laikraštį „Переводчикъ-Терджиманъ“ (Terjuman), ilgai buvusį vieninteliu tiurkų periodiniu leidiniu Rusijoje. Leidinys gyvavo beveik 35 metus, jį uždarė 1918 m. 1905 m. išleido pirmą leidinį moterims „Алеми Нисван“ („Moterų pasaulis“), kurį redagavo dukra Šefika. 1906 m. išleido gimtąja kalba pirmąjį jumoristinį žurnalą „Cha-cha-chа“. Vėliau leido musulmonų frakcijos Rusijos dūmoje savaitraštį „Миллет“ („Tauta“).

Su I. Gasprinskio vardu siejamas pasaulietinio švietimo diegimas Rytų islamo šalių mokyklose. Jį sėkmingai naudojo ne tik Kryme, bet ir Tatarstane, Kazachstane, Baškirijoje, Turkmėnijoje, Uzbekijoje, Kirgizijoje, Azerbaidžane, Turkijoje, Šiaurės Persijoje ir Rytų Kinijoje. I. Gasprinskis parašė ir išleido naujosioms nacionalinėms mokykloms seriją mokomųjų priemonių.

1905 m. su bendraminčiais įsteigė Rusijos imperijos liberalią musulmonų partiją Ittifaq al-Muslimin, vadovavo jos Krymo skyriui.

Palaidotas Bachčisarajuje, medresėje Zıncırlı.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Гаспринский И. Французские письма. — Симферополь, 2003
  • Гаспринский И. Русское мусульманство. Мысли, заметки и наблюдения. — Симферополь, 1881
  • Гаспринский И. Русско-восточное соглашение. Мысли, заметки и пожелания. — Бахчисарай, 1896

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Тадеуш Свентоховский, Brian C. Collins. Historical dictionary of Azerbaijan. — USA: Scarecrow Press, 1999. — С. 57. — 145 с. — ISBN 0810835509.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]