Ismailas Gasprinskis
| Ismailas Gasprinskis | |
|---|---|
| |
| Ismailas Gasprinskis | |
| Gimė | 1851 m. kovo 20 d. Avdžikojus, Jaltos valsč., Taurijos gub., dab.  Krymas
|
| Mirė | 1914 m. rugsėjo 11 d. (63 metai) Bachčisarajus, dab. Krymas
|
| Tautybė | Krymo totorius |
| Veikla | švietėjas, politikas, leidėjas |
| Partija | Ittifaq al-Muslimin |
| Žinomas (-a) už | džadidizmą ir pantiurkizmą |
 Vikiteka |
Ismailas Gasprinskis |
Ismailas Gasprinskis, taip pat Ismailas Gaspiralis (krym. Ismail Gasprinskiy (Gaspıralı), 1851 m. kovo 20 d. – 1914 m. rugsėjo 11 d.) – Krymo totorių kultūros, švietimo ir politinis veikėjas, leidėjas. Vienas pirmųjų musulmonų intelektualų Rusijos imperijoje, skleidęs tiurkų ir islamo bendruomenių švietimo ir kultūros reformų idėjas. Vienas iš džadidizmo ir pantiurkizmo judėjimų pradininkų.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]I. Gasprinskis gimė Rusijos kariuomenės karininko Mustafos Ali–oglu šeimoje Jaltos valsčiuje, Taurijos gubernijoje, Krymo pietuose. Jo pavardė kilusi nuo Haspros gyvenvietės pavadinimo (dab. kurortinis miestelis prie Jaltos). Pradinį išsilavinimą gavo namuose, mokėsi Simferopolio gimnazijoje, Voronežo kadetų korpuse. Tęsė mokslą Maskvos 2–ojoje karo gimnazijoje, bet jos nebaigęs grįžo į Krymą, kur dirbo mokytoju pradinėje mokykloje.
1871 m. išvyko į Prancūziją. 1874–1875 m. gyveno Turkijoje. Parvykęs į Krymą tapo Bachčisarajaus miesto dūmos deputatu, o 1879–1884 m. buvo miesto galva.
Nuo 1883 m. leido ir redagavo pirmą Rusijoje tiurkų–slavų laikraštį „Переводчикъ-Терджиманъ“ (Terjuman), ilgai buvusį vieninteliu tiurkų periodiniu leidiniu Rusijoje. Leidinys gyvavo beveik 35 metus, jį uždarė 1918 m. 1905 m. išleido pirmą leidinį moterims „Алеми Нисван“ („Moterų pasaulis“), kurį redagavo dukra Šefika. 1906 m. išleido gimtąja kalba pirmąjį jumoristinį žurnalą „Cha-cha-chа“. Vėliau leido musulmonų frakcijos Rusijos dūmoje savaitraštį „Миллет“ („Tauta“).
Su I. Gasprinskio vardu siejamas pasaulietinio švietimo diegimas Rytų islamo šalių mokyklose. Jį sėkmingai naudojo ne tik Kryme, bet ir Tatarstane, Kazachstane, Baškirijoje, Turkmėnijoje, Uzbekijoje, Kirgizijoje, Azerbaidžane, Turkijoje, Šiaurės Persijoje ir Rytų Kinijoje. I. Gasprinskis parašė ir išleido naujosioms nacionalinėms mokykloms seriją mokomųjų priemonių.
1905 m. su bendraminčiais įsteigė Rusijos imperijos liberalią musulmonų partiją Ittifaq al-Muslimin, vadovavo jos Krymo skyriui.
Palaidotas Bachčisarajuje, Zincirlio medresėje.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Гаспринский И. Французские письма. – Симферополь, 2003
- Гаспринский И. Русское мусульманство. Мысли, заметки и наблюдения. – Симферополь, 1881
- Гаспринский И. Русско-восточное соглашение. Мысли, заметки и пожелания. – Бахчисарай, 1896
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Тадеуш Свентоховский, Brian C. Collins. Historical dictionary of Azerbaijan. – USA: Scarecrow Press, 1999. – С. 57. – 145 с. – ISBN 0810835509.