Iskenderunas

Koordinatės: 36°35′0″ š. pl. 36°10′0″ r. ilg. / 36.58333°š. pl. 36.16667°r. ilg. / 36.58333; 36.16667 (Iskenderunas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Iskenderūnas)
Iskenderunas
turk. İskenderun
Miesto reginys
Iskenderunas
Iskenderunas
36°35′0″ š. pl. 36°10′0″ r. ilg. / 36.58333°š. pl. 36.16667°r. ilg. / 36.58333; 36.16667 (Iskenderunas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Turkijos vėliava Turkija
Provincija Hatajaus provincija
Įkūrimo data 333 m. pr. m. e.
Gyventojų (2012) 184 833
Vikiteka Iskenderunas

Iskenderunas (turk. İskenderun) – miestas pietų Turkijoje, Hatajaus provincijoje, į šiaurę nuo Antakijos, Šviesos kalnų (Nur Dağları) vakarinėje papėdėje. Uostas prie Iskenderuno įlankos (išvežama nafta, tiekiama naftotiekiu iš Batmano rajono, chromo rūda, medvilnė). Veikia oro uostas, plentai į Alepą, Latakiją. Tekstilės, maisto, chemijos (trąšų) pramonė, metalurgija, laivų statyba.[1] Yra karinio jūrų laivyno bazė. Apylinkėse kasama geležies rūda.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

333 m. pr. m. e. miestą pergalės prieš Persijos karalių Darijų III Kodomaną per Iso mūšį atminimui įkūrė ir Aleksandrieta (sen. gr. Ἀλεξανδρέττα) pavadino Aleksandras Makedonietis. Viduramžiais tapo svarbiu prekybos su Persija, Indija ir Rytų Azija uostu. 1516 m. tapo Osmanų imperijos valda. 1832 m. prie Aleksandretos Egipto kariuomenė sumušė turkus. Nuo 1918 m. priklausė autonominei Aleksandretos sričiai (sandžakui). 1920–1939 m. Prancūzijos mandatinės Sirijos teritorijos administracinis centras.[2]

1939 m. pavadinimas suturkintas į Iskenderuną. XX a. antroje pusėje plėtojosi kaip pramoninis centras. Iskenderunas smarkiai apgriautas per 2023 m. žemės drebėjimą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 174
  2. İskenderun. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005