Irena Seliukaitė
| Irena Seliukaitė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1954 m. gegužės 21 d. Lingėniškės, Prienų raj. |
| Mirė | 2018 m. rugpjūčio 26 d. (64 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Tverečiaus kapinės |
| Veikla | kraštotyrininkė, kultūrologė, redaktorė |
| Sritis | etninė kultūra, kraštotyra |
| Alma mater | Vilniaus pedagoginis institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Irena Seliukaitė (1954 m. gegužės 25 d. Lingėniškės, Prienų raj. – 2018 m. rugpjūčio 26 d.) – kraštotyrininkė, kultūrologė, redaktorė, valstybės tarnautoja.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvams persikėlus, augo Erzvėte (Ignalinos raj.), 1972 m. baigė Tverečiaus vidurinę mokyklą. 1976 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus pedagoginiame institute.
1976-1981 m. I. Seliukaitė dirbo Skiemonių vidurinėje mokykloje (Anykščių raj.) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, buvo užklasinės veiklos organizatorė, vykdė kraštotyrinius tyrinėjimus.
Nuo 1996 m. I. Seliukaitė dirbo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje, kuravo etninės kultūros, regionų kultūros plėtros sritis.[1] [2]
1981-1990 m. ji buvo Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko pavaduotoja, 1990-2005 m. – šios draugijos pirmininkė, nuo 2005 m. vėl buvo draugijos pirmininko pavaduotoja, valdybos nare.[3]
1992-2002 m. buvo metinio kraštotyros draugijos žurnalo „Mūsų kraštas“ vyr. redaktorė. Ji taip pat buvo atnaujinto žurnalo „Gimtasai kraštas“ redkolegijos nare, Etninės kultūros globos tarybos nare.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]I. Seliukaitė buvo kraštotyrininkų, tautodailininkų ir kitų įdomių žmonių autorinių parodų organizatorė, rengė kompleksines kraštotyros ekspedicijas įvairiose Lietuvos vietose ir už jos ribų, kaupė kraštotyrinę medžiagą apie išnykusius kaimus. Šių ekspedicijų dėka parengtas beveik 3 tūkst. tomų archyvas, kuris buvo perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui.[4] Ji buvo daugelio kraštotyros monografijų redakcinių kolegijų pirmininkė, monografijų, metodinių leidinių ir straipsnių rinkinių autorė ir sudarytoja. Taip pat parašė ir paskelbė per 100 straipsnių krašto etnokultūros temomis kraštotyros monografijose ir spaudoje,[5] sukūrė scenarijus keliems dokumentiniams kino filmams.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Už veiklą etninės kultūros srityje I. Seliukaitė apdovanota Jono Basanavičiaus premija (2004).
- Apdovanojimas „Auksinė scenos peteliškė“ už nuopelnus puoselėjant Lazdijų rajono kultūrą (2008).
- Lietuvos Valstybės dieną, 2016 liepos 6-ąją, Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Šis aukštas valstybinis apdovanojimas kraštotyrininkei, kultūrologei, regionų paveldo, Lietuvos kraštų etnokultūros puoselėtojai Irenai Seliukaitei buvo įteiktas už nuopelnus puoselėjant Dainų švenčių tradiciją.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.museums.lt/zurnalas/seliukaite_2003_4.htm Archyvuota kopija 2011-11-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.lrv.lt/bylos/LESSED%20projektas/Renginiai/regionine%20politika_kulturos%20ministerija.pdf Archyvuota kopija 2014-08-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Lietuvos_kra%C5%A1totyros_draugija_ir_jos_lyderiai Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.ve.lt/naujienos/kultura/kulturos-naujienos/ivertinta-krastotyrininke-irena-seliukaite-390427/
- ↑ http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/19_seliukaite.pdf