Irbitas
Irbitas Ирбит | |
---|---|
Miesto reginys | |
Laiko juosta: (UTC+6) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Sverdlovsko sritis |
Įkūrimo data | 1631 m. |
Gyventojų | 36 528 |
Plotas | 64,2 km² |
Tankumas | 569 žm./km² |
Altitudė | 80 m |
Vikiteka | Irbitas |
Kirčiavimas | Irbi̇̀tas |
Irbitas (rus. Ирбит) – miestas Rusijoje, Sverdlovsko srityje, apie 180 km į šiaurės rytus nuo Jekaterinburgo, prie Nicos (Turos intakas) ir Irbito santakos. Per Irbitą eina Jekaterinburgo–Tavdos geležinkelis, plentai į Kamyšlovą, Talicą, Turinską. Motociklų, agregatų, plytų gamyba, medžio apdirbimas, stiklo, chemijos (farmacijos), siuvimo, maisto, baldų pramonė. Veikia kraštotyros, motociklų, meno, liaudies buities muziejai, dramos teatras, hipodromas (nuo 1903 m.). Yra XVIII–XIX a. cerkvių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1631 m. įkurta Irbito sloboda.[1] 1643–1929 m. beveik kasmet vyko mugės, kurios pagal piniginę apyvartą užėmė II vietą Rusijoje po Žemutinio Naugardo mugių.[2] Dėl šių mugių gyvenvietė išaugo, o 1775 m. Jekaterina II jam suteikė miesto statusą. 1790 ir 1879 m. miestas nuniokotas gaisrų. Ypač klestėjo XIX a., bet nutiesus Transsibiro geležinkelį, Irbitas neteko savo prekybinės reikšmės.
TSRS laikais suklestėjo kaip motociklų (IMZ-Ural) gamybos centras.
-
Paminklas motociklui
-
Pirklių Dunajevų namai
-
Gamykla pavesta XVIII a. cerkvė
-
Dramos teatras
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 172
- ↑ Irbit. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005