Pereiti prie turinio

Vidurkis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Diagrama, rodanti skirtingų vidurkių pokytį augant duomenų užterštumo procentui nuo 0% iki 100%

Vidurkis – vidutinė požymio reikšmė, nustatyta tiriant skirtingus objektus. Dažniausiai vidurkio reikšmė pateikiama kaip aritmetinis vidurkis.[1]

Vidurkiai gali būti skaičiuojami pagal vertę arba pagal poziciją (išrikiavimą):

  • Pagal vertę skaičiuojami vidurkiai priklauso nuo pačių reikšmių dydžio, todėl yra jautresni ekstremalioms vertėms, bet priima daugiau imties konteksto.
  • Pagal poziciją skaičiuojami vidurkiai priklauso nuo reikšmių vietos imtyje arba jų išrikiavimo tvarkos, todėl ekstremalios reikšmės veikia mažiau, bet priima mažiau imties konteksto.

Vidurkių tipai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas Formulė Pastabos
Aritmetinis vidurkis Labai jautrus ekstremalioms reikšmėms.
Geometrinis vidurkis Naudingas kai dirbama su geometriniu augimu.
Harmoninis vidurkis Dažniausiai naudojamas su santykiais. Dominuojamas mažų verčių.
Kontraharmoninis vidurkis Sumažina mažų verčių įtaką.
Apibendrintasis vidurkis Juo galima išreikšti aritmetinį, geometrinį ar harmoninį vidurkius.
Svertinis vidurkis Kiekvienam dėmeniui priskiriamas tam tikras svoris.
Kvadratinis vidurkis Naudingas matuojant energiją ar svyravimus.
Kubinis vidurkis Naudojamas kai norima išryškinti didesnes reikšmes.

Pagal poziciją

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas Formulė Pastabos
Mediana  (n lyginis)

(n nelyginis)

n reikšmių išrikiuojamos didėjimo tvarka, imama vidurinė reikšmė.
Moda Moda = dažniausiai pasikartojanti reikšmė Naudinga nustatant dažniausiai pasitaikančias reikšmes.
Triskaitis vidurkis Naudingas kai reikia subalansuoti duomenis ir sumažinti ekstremalių verčių įtaką.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Kruopis J. Matematinė statistika Oficialus matmatikos vadovėlis. Vilnius: Mokslas, 1977. - 364 p.