Vidurkis
Išvaizda

Vidurkis – vidutinė požymio reikšmė, nustatyta tiriant skirtingus objektus. Dažniausiai vidurkio reikšmė pateikiama kaip aritmetinis vidurkis.[1]
Vidurkiai gali būti skaičiuojami pagal vertę arba pagal poziciją (išrikiavimą):
- Pagal vertę skaičiuojami vidurkiai priklauso nuo pačių reikšmių dydžio, todėl yra jautresni ekstremalioms vertėms, bet priima daugiau imties konteksto.
- Pagal poziciją skaičiuojami vidurkiai priklauso nuo reikšmių vietos imtyje arba jų išrikiavimo tvarkos, todėl ekstremalios reikšmės veikia mažiau, bet priima mažiau imties konteksto.
Vidurkių tipai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal vertę
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pavadinimas | Formulė | Pastabos |
|---|---|---|
| Aritmetinis vidurkis | Labai jautrus ekstremalioms reikšmėms. | |
| Geometrinis vidurkis | Naudingas kai dirbama su geometriniu augimu. | |
| Harmoninis vidurkis | Dažniausiai naudojamas su santykiais. Dominuojamas mažų verčių. | |
| Kontraharmoninis vidurkis | Sumažina mažų verčių įtaką. | |
| Apibendrintasis vidurkis | Juo galima išreikšti aritmetinį, geometrinį ar harmoninį vidurkius. | |
| Svertinis vidurkis | Kiekvienam dėmeniui priskiriamas tam tikras svoris. | |
| Kvadratinis vidurkis | Naudingas matuojant energiją ar svyravimus. | |
| Kubinis vidurkis | Naudojamas kai norima išryškinti didesnes reikšmes. |
Pagal poziciją
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pavadinimas | Formulė | Pastabos |
|---|---|---|
| Mediana | (n lyginis)
(n nelyginis) |
n reikšmių išrikiuojamos didėjimo tvarka, imama vidurinė reikšmė. |
| Moda | Moda = dažniausiai pasikartojanti reikšmė | Naudinga nustatant dažniausiai pasitaikančias reikšmes. |
| Triskaitis vidurkis | Naudingas kai reikia subalansuoti duomenis ir sumažinti ekstremalių verčių įtaką. |
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kruopis J. Matematinė statistika Oficialus matmatikos vadovėlis. Vilnius: Mokslas, 1977. - 364 p.