Pereiti prie turinio

Ilgapelekė grinda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Globicephala melas
Ilgapelekė grinda (Globicephala melas)
Ilgapelekė grinda (Globicephala melas)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Banginiai
( Cetacea)
Šeima: Delfininiai
( Delphinidae)
Gentis: Globicephala
( Globicephala)
Rūšis: Ilgapelekė grinda
( Globicephala melas)
Binomas
Globicephala melas
Traill, 1809

Ilgapelekė grinda (Globicephala melas) – delfininių (Delphinidae) šeimos, grindų (Globicephala) genties jūrų žinduolis. Ilgis iki 6,5 m ilgio. Dažna Atlanto vandenyne.

Anatomija ir morfologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūšis dimorfinė. Patelės užauga iki 5,8 m ir sveria 1 800 kg, patinai – iki 7,6 m ir sveria 3 500 kg.

Ilgapelekė grinda turi daugiausiai neuronų iš visų žinduolių (dvigubai daugiau negu žmogus).[1]

Ilgapelekės grindos – socialūs gyvūnai. Dažniausiai matomi grupėse, kurias sudaro pora individų arba tūkstančiai delfinų, nors 20-150 individų grupės yra dažniausios.[2][3] Atlikti tyrimai parodė, jog rūšis dažnai suformuoja mažus ir ilgalaikius 8-12 individų vienetus.[4][5]

Rūšies grupės buvo stebimos bendraujant su afalinomis, Atlanto baltaisiais ir Riso delfinais.

  1. Mortensen, H.S.; et al. (2014). „Quantitative relationships in delphinid neocortex“. Frontiers in Neuroanatomy. 8: 132. doi:10.3389/fnana.2014.00132. PMC 4244864. PMID 25505387.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
  2. Bloch, D., Desportes, G., Mouritsen, R., Skaaning, S. and Stefansson, E. (1993). An introduction to studies of the ecology and status of the long-finned pilot whale (Globicephala melas) off the Faroe Islands, 1986–1988. Report of the International Whaling Commission. Special Issue 14: 1-32.
  3. Sergeant, D.E. (1962). On the external characteristics of the blackfish or pilot whales (genus Globicephala). Journal of Mammalogy, 43(3): 395–413.
  4. Ottensmeyer A., Whitehead H. (2003). „Behavioural evidence for social units in long-finned pilot whales“. Canadian Journal of Zoology. 81: 1327–1338. doi:10.1139/z03-127.
  5. Jankowski, M. (2005). Long-finned pilot whale movement and social structure: residency, population mixing and identification of social units. M.Sc. thesis, Biology, Dalhousie University.