Igoris Ivanovas (1937)
Igoris Ivanovas (rus. Игорь Иванов, g. 1937 m. sausio 16 d. Leningrade) – Lietuvos ir Rusijos scenografas, tapytojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1961 m. baigęs I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institutą Leningrade atvyko į Lietuvą. Sukūrė scenovaizdžių Lietuvos teatrų dramos spektakliams, operoms, baletui. Nuo 1965 m. Jaunimo teatro vyr. dailininkas. Nuo 1971 m. gyvena Sankt Peterburge. Sukūrė scenovaizdžių Rusijos teatrams. Nuo 1989 m. atsidėjo tapybai. Kūryba pasižymi metaforiška, asociatyvia menine kalba, žaisminga interpretacija.[1]
Buvusi žmona – Ingrida Korsakaitė, duktė – Jurga Ivanauskaitė.
Scenografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bertoldas Brechtas. Ponas Puntila ir jo tarnas Matis, 1963 m., Vilniaus rusų dramos teatras
- Fiodoras Dostojevskis. Idiotas, 1963 m., Vilniaus rusų dramos teatras
- Viljamas Šekspyras. Romeo ir Džuljeta, 1965 m., Jaunimo teatras
- Žakas Anujis. Žana, Vyturys, 1967 m., Jaunimo teatras, ir režisierius
- Aleksandras Diuma. Trys muškietininkai, 1965 m., Klaipėdos dramos teatras
- Vytautas Laurušas. Paklydę paukščiai, opera, 1969 m., Lietuvos operos ir baleto teatras
- Aleksandras Rubinšteinas. Demonas, opera, 1970 m., Lietuvos operos ir baleto teatras
- Piotras Čaikovskis. Miegančioji gražuolė, baletas, 1967 m., Lietuvos operos ir baleto teatras
- Piotras Čaikovskis. Eugenijus Oneginas, 1982 m., Pikų dama, 1984 m., Leningrado operos ir baleto teatras
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Igoris Ivanovas (1937). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 413 psl.