Husarai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Husaras)
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos-Lenkijos sparnuotasis husaras (XVII a.)
Britų husaras Krymo kare

Husarai – lengvoji kavalerija, atsiradusi Vengrijoje XV a., Lenkijoje ir Lietuvoje XVI a., o likusioje Europoje ir Amerikoje nuo XVIII a.

Kai kurie šiuolaikinių kariuomenių daliniai tradiciškai vadinami husarų daliniais, nors jie dabar yra ne raitelių, o tankų ar lengvųjų mechanizuotų pėstininkų daliniai. Tokius husarų dalinius dabar turi D. Britanijos, Prancūzijos, Švedijos, Nyderlandų, Kanados kariuomenės. Šiuolaikiniai Danijos husarai yra paradinis raitelių eskadronas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradžioje husarais vadinti Serbijos kariai, pasitraukę į Vengrijos karalystęOsmanų 1439 m. užimtų savo žemių. Tai buvo lengvoji kavalerija, ginkluota ilga ietimi, skydu ir kardu. Dalyvaudami Matjašo Korvino karuose ir susidūrę su sunkiąja Habsburgų ir čekų kavalerija šie raiteliai papildomai buvo apginkluoti šalmais ir kirviais. Dėl karinių Matjašo Korvino pasiekimų kovojant tiek su Osmanias, tiek su Habsburgais jo kariuomenė tapo pavyzdžiu kitoms Rytų Europos šalims ir husarų tipo kavalerija palito ir kitose Šiaurės ir Rytų Europos šalyse.

Abiejų Tautų Respublikoje po XVI a. Stepono Batoro įvestų reformų husarai buvo apginkluoti ilgomis ietimis bei šarvais ir perėmė sunkiosios kavalerijos vaidmenį. Lenkijos husarai kovėsi daugybėje mūšių prieš turkus, rusus ir švedus ir praktiškai niekada nebuvo nugalėti (gal tik išskyrus Geltonųjų vandenų mūšį 1648 m.), net kai gerokai nusileido priešininkams skaičiumi. Klušino mūšyje husarai laimėjo, nors jėgų santykis buvo 1:5 jų nenaudai. Ši pergalė leido lenkams užimti ir metus laiko išlaikyti Maskvą.

Skirtingai nuo kitų šalių kariuomenių, kur husarai turėjo pagalbinį vaidmenį Abiejų Tautų Respublikoje husarai sudarė pagrindinę smogiamąją jėgą mūšio metu. Gerai šarvuoti ir ginkluoti 4 m ilgio ietimis jie laikyti viena iš grėsmingiausių Europos kavalerijos rūšių. Kitas išskirtinis lenkų husarų bruožas buvo prie balno pritvirtinti "sparnai". Pagal populiariausią versiją sparnai buvo psichologinio karo dalis - jie turėjo sudaryti didingumo ir galingumo įvaizdį. Pagal mažiau populiarią versiją atakos metu sparnai kėlė garsą, kuris galėjo išgąsdinti priešininkų žirgus. 1621 m. husarai pasiekė savo reikšmės zenitą - karališkojoje armijoje buvo 8000 husarų. Abiejų Tautų Respublikai silpstant husarų mažėjo, nes tai buvo brangi kariuomenės rūšis. Galutinai Lenkijos husarai panaikinti 1775 m. Seimo.

Kitose Europos kariuomenėse husarai kaip lengvoji kavalerija buvo priskirta prie pėstininkų ir artilerijos. Jų buvo Austrijos armijoje, husarus sudarė daugiausia serbų ir kroatų daliniai pasienyje su Turkija. Kaip lengvoji kavalerija husarai buvo įtraukti į Prancūzijos armiją Liudviko XIII valdymo metu. Prūsijos karalius Frydrichas II plačiai naudojo husarus Austrijos įpėdinystės karo metu. Husarus iš Heseno britai naudojo JAV nepriklausomybės karo metu.

Raitelių husarų daliniai dar dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare.

19191940 m. Lietuvos kariuomenės sudėtyje buvo Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas.

Ginkluotė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Husarai buvo ginkluoti ilgomis ietimis ir ypatingos formos skydais, kurie buvo nešiojami ant rankos, bet leido ta pačia ranka valdyti žirgą. Apie XVI a. vidurį Lenkijoje ir Lietuvoje husarai ėme nešioti kirasas, tapdami sunkiąją kavalerija, tuo tarpu Vengrijoje XVII a. jie nustojo naudoti skydą ir ietį ir tokiu pavidalu paplito toliau Europoje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka