Huanuko departamentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Huanuko regionas)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Huanuko departamentas
Departamento de Huánuco
Peru - Huánuco Department (locator map).svg
Valstybė: Peru vėliava Peru
Administracinis centras: Huanukas
Provincijos: 11
Apygardos: 75
Prezidentas: Luis Picón
Gyventojų (2007 m.): 762 223
Plotas: 36 848 km²
Tankumas (2007 m.): 21 žm./km²
ISO 3166-2: PE-HUC
Tinklalapis: regionhuanuco.gob.pe
Commons-logo.svg Vikiteka: Huanuko departamentasVikiteka

Huanuko departamentas (isp. Departamento de Huánuco, keč. Wanuku suyu) – departamentas Peru centrinėje dalyje. Ribojasi su San Martino departamentu šiaurėje, su Loreto departamentu šiaurės rytuose, su Ukajalio departamentu rytuose, su Pasko departamentu pietuose, su Limos departamentu pietvakariuose, su Ankašo departamentu vakaruose, su La Libertado departamentu šiaurės vakaruose. Administracinis centras – Huanukas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Huanuko departamentas yra žymus kaip Senovės Peru kultūros ištakų kraštas. Čia yra Laurikočos urvas, kuriame rasti seniausi visoje šalyje žmogaus palaikai (10 tūkst. m. pr. m. e.). Pagal šį urvą pavadinta Laurikočos kultūra. Netoli Huanuko miesto yra viena seniausių Amerikos gyvenviečių – Kotošas (2800 m. pr. m. e.), su žymiąja Sukryžiuotųjų rankų šventykla. Vėliau čia gyvavo įvairios kultūros, iš kurių paskutiniai buvo jarovilkai. Jų žemes užkariavo inkai, per Huanuką driekėsi svarbus kelias tarp Kusko ir Kachamarkos. 1539 m. krašto kolonizaciją pradėjo ispanai. Huanuko departamentas sudarytas 1869 m.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chirišankos ir Rondojaus viršukalnės

Vakarinę departamento pusę užima Andų kalnai (Rauros, Huajhuašo Kordiljeros) su aukštomis smailėmis: Siula Grandė (6344 m), Jerupacha (6635 m), Chirišchanka (6094 m), Churau (5674 m), Kesiljus (5600 m), Ninašanka (5607 m), Karniseras (5960 m), Rondojus (5870 m), Sarapas (6127 m) ir kt. Toliau rytuose paviršius leidžiasi miškingais Jungaso šlaitais kol pasiekia džiunglėmis apaugusią Amazonės žemumą. Joje yra nedidelis Piko Siros masyvas.

Upės priklauso Amazonės baseinui. Departamente prasideda Maranjonas, teka Hualjaga, Pačitea, Viskara. Pats rytinis pakraštys siekia Ukajalio pakrantę. Nemaža ežerų (Laurikoča, Kesiljokoča, Mitukoča, Pičkakoča, Karhuakoča, Siula, Karpakoča).

Klimatas aukštikalnėse vėsus, sausas. Vidurinė temperatūra slėniuose siekia 19 °C. Einant į rytus oras tampa karštesnis ir drėgnesnis. Amazonijoje laikosi ~25 °C temperatūra.

Yra Žydrosios Kordiljeros, Tingo Marijos nacionaliniai parkai, El Siros bendruomenės draustinis, Huajhuašo Kordiljeros gamtos draustinis.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Verčiamasi daugiausia žemės ūkiu. Kalnų slėniuose auginamos bulvės, kukurūzai, kviečiai, Jungase – kavamedžiai, arbatmedžiai, kokainmedžiai, citrusai, Amazonijoje – manijokai, bananai ir kiti vaisiai, kertama mediena. Gyvulininkystė. Yra sidabro, cinko, švino, vario telkinių. Tinta Marijoje veikia šiluminė elektrinė.

Svarbiausi turistiniai objektai: Kotošas, inkų miestas Huanuko Pampa, Huajhuašo Kordiljeros viršukalnės.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tingo Marija ir „Miegančiosios Gražuolės“ kalnas

Dauguma departamento gyventojų yra ispanakalbiai (daugiausia metisai ir baltieji). Apie trečdalį gyventojų sudaro indėnai: kalnuose gyvena kečujai, džiunglėse gyvena ašaninkai, kašibai, šipibai-konibai, janešai.

Administracinis skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Huanuko departamentas administraciškai padalintas į 11 provincijų (skliaustuose – administracinis centras).

Peru departamentai Peru State Flag

Ajakučas | Amazonė | Ankašas | Apurimakas | Arekipa | Chuninas | Huankavelika | Huanukas | Ika | Kachamarka | Kaljao | Kuskas | La Libertadas | Lambajekė | Lima | Loretas | Madre de Diosas | Mokegva | Paskas | Piura | Punas | San Martinas | Takna | Tumbesas | Ukajalis

Limos provincija nepriklauso nė vienam departamentui.