Laurikočos urvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Laurikočos urvas (isp. Cuevas de Lauricocha) – urvas Peru, Huanuko departamente, Andų aukštikalnėse, 3900 m aukštyje, šalia Laurikočos ežero. Šis urvas garsus seniausiais Peru rastais žmonių palaikais. Pagal šį urvą pavadinta akmens amžiaus Laurikočos kultūra.

Laurikočos urve žmonės gyveno maždaug prieš 9500 metų. Archeologas Augusto Cárdich 1958 m. šiame rado 11 žmonių palaikus, taip pat ir vaikų. Vieno iš numirėlių kaukolė buvo dirbtinai deformuota. Rasta įkapių – maisto, akmenų. Vienas iš palaidotųjų buvo su turkio vėriniu. Taip pat nustatyta, kad vienas iš vaikų buvo palaidotas ne iš karto, o tik tada, kai iš jo buvo likę tik griaučiai. Buvo iškelta hipotezė, kad Laurikočos žmonės galbūt praktikavę kanibalizmą, nors gali būti, kad toks buvęs laidojimo paprotys ar aplinkybės[1].

Urve taip pat rasta akmeninių įrankių, elnių ir guanakų kaulų, uolų tapybos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Stingl, Miroslav, Žvaigždžių garbintojai, Praha, 1980 m.