Hipokratas

Hipokratas (gr. Ἱπποκράτης („arklių tramdytojas“), lot. Hippocrates, 460 m. pr. m. e. Koso sala – 377 m. pr. m. e.) – garsiausias Antikinės Graikijos ir 18 kartos gydytojas savo šeimoje, atsisakęs religiško požiūrio į ligas, daugiausiai dėmesio skyręs profilaktikai ir diagnostikai. Medikų duodama Hipokrato priesaika išliko iki šių dienų, tačiau tikėtina, kad ši priesaika nėra sukurta Hipokrato.

Jis buvo humoralinės patologijos pradininkas, teigė, jog žmogaus organizmas sudarytas iš 4 pagrindinių skysčių:^[1]

Kraujo
Gleivių
Geltonosios tulžies
Juodosios tulžies

Šia teorija Hipokratas sukūrė keturis temperamentų tipus: Cholerikas, Flegmatikas, Sangvinikas, Melancholikas. Hipokrato gydymo metodai:

Pirmiausia nepakenkti (lot. primum non nocere)
Išnaudoti visas gamtos galimybes (lot. Natura sanat, medicus curat)
Priešingas priešingą gydo (lot. Contraria contraris curantur).

Pradėjo naudoti auskultaciją.

Iš jo darbų išliko „Hipokrato rinkinys“ (Corpus hippocraticum), kuris klaidingai priskiriamas vien Hipokratui, nors yra kelių autorių rašytų kūrinių rinkinys, rašytas nuo 430 m. pr. m. e. iki 200 m., kur surinkta kelių Hipokratu pasivadinusių rašytojų darbai.

Hipokratas buvo kilęs iš Asklepiadų giminės, kurie save kildino iš gydymo dievo Asklepijo; tėvų vardai – Heraklidas ir Fenaretė.