Hipokrato priesaika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hipokratas
Priesaikos tekstas (XII a.)

Hipokrato priesaika – medikų priimama priesaika, apibrėžianti gydytojo etikos principus. Manoma, kad šią priesaiką IV a. pr. m. e. parašė žymusis senovės graikų gydytojas Hipokratas, dažnai vadinamas medicinos tėvu. Ši priesaika buvo paskelbta „Hipokrato rinkinyje“ (Corpus hippocraticum). Tačiau kyla ginčų, ar tikrai ją sukūrė Hipokratas. Yra manančių, kad ji buvo žinoma anksčiau, ir tik Aleksandrijos bibliotekoje priskirta Hipokratui – kaip ryškiausiam autoritetui. Nors ši priesaika šiandien ir nėra privaloma, jos modifikuotą tekstą, dažniausiai iš tradicinių paskatų, vis dar kartoja daugelio Europos universitetų absolventai.

Originalo vertimas į lietuvių kalbą[taisyti | redaguoti kodą]

Prisiekiu gydytoju Apolonu, Eskulapu, Higėja ir Panacėja, taip pat šaukiuosi liudininkais visus dievus ir deives, kad šią priesaiką ir šį pasižadėjimą vykdysiu nepriekaištingai pagal savo jėgas ir sąžinę:

Savo mokytoją, išmokiusį mane šio meno, gerbsiu kaip savo tėvus, dalysiuos viskuo ir teiksiu, ko tik jam gyvenime reikės; jo sūnus laikysiu savo broliais ir mokysiu juos be atlyginimo ir sutarties, jei panorės šio meno išmokti; perteiksiu savo pamokas ir paskaitas bei viso kito mokslo žinias tiek savo, tiek ir savo mokytojo sūnums, taip pat tiems mokiniams, kurie pasižadės raštu ir duos gydytojo priesaiką, o be šių - niekam kitam.
Gydydamas ligonius, nurodysiu pagal sugebėjimą bei sąžinę atitinkamą gyvenimo būdą ir juos saugosiu nuo bet kokios žalos ir skriaudos.
Niekam, nors ir labiausiai prašytų, neduosiu mirtinų nuodų, taip pat panašių jų sumanymų patarimu neparemsiu. Be to, nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti.
Užsiimsiu medicinos menu, gyvendamas nesavanaudiškai ir dorai.
Sergančių akmenlige pats neoperuosiu, - tai atlikti pavesiu prityrusiems chirurgams.
Į kokį tik namą aš beužeisiu, žengsiu sergančiųjų labui, be išankstinio kėslo pakenkti ir įžeisti, ypač be kūniško geismo moterų ar vyrų, laisvųjų žmonių ar vergų, kuriuos man teks gydyti.
Visa, ką gydydamas matysiu ar girdėsiu, ar šiaip ką, net ir nekviestas gydyti, patirsiu apie žmonių įprastą gyvenimą, nutylėsiu ir laikysiu paslaptyje, jei nebus reikalo tai viešai paskelbti.
Taigi, šios priesaikos nepriekaištingai laikantis bei jos nelaužant, tebūna man lemta džiaugtis gyvenimo laime ir darbo sėkme, o mano garbė tebūna amžinai visų žmonių aukštinama. Jei šią priesaiką sulaužysiu ar neteisingai prisieksiu, teįvyksta man viskas priešingai.

Pasak priesaikos tyrinėtojų, kai kurie priesaikos teiginiai šiais laikais gali būti interpretuojami ne taip, kaip jos parašymo laikais. Pvz., originalus sakinys "Niekam, nors ir labiausiai prašytų, neduosiu mirtinų nuodų, taip pat panašių jų sumanymų patarimu neparemsiu. " galėjo reikšti apeliaciją į tuo metu paplitusią praktiką naudoti mediko įgūdžius politinėse žmogžudystėse, be to eutanazijos terminas atsirado tik po šimtmečio po priesaikos parašymo. Sakinys "Be to, nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti. " interpretuojamas kaip bet kokio dirbtinio aborto atsisakymas, tačiau priesaikos parašymo metu, nėštumo nutraukimas buvo legalus, ir originaliame tekste minimos tik specifinės aborto sukėlimo priemonės (mirkytos vilnos gumulai, įvedami į makštį) galėjusios sukelti mirtinas infekcijas), tuo tarpu antikinėje Graikijoje buvo naudojami ir oraliniai nėštumo nutraukimo preparatai.

Atnaujinta Hipokrato priesaika (1997 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

Savo šeimos, mokytojų ir medicinos profesijos brolių akivaizdoje iškilmingai prisiekiu, kad, sutelkdamas visus savo sugebėjimus laikysiuosi šios priesaikos


Visas mano gyvenimas tebūna skirtas tarnauti žmonijai, saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą.
Gerbsiu savo mokytojus ir ta pačia dvasia perduosiu medicinos meną kitiems, stengsiuosi neatsilikti nuo medicinos mokslo pažangos, ligonių labui nevengsiu konsultuotis su labiau patyrusiais gydytojais.
Sąžiningai, garbingai ir nesavanaudiškai gydysiu be išimties visus, vengsiu tyrimo ir gydymo metodų, žalingų žmogaus gyvybei ir sveikatai bei pažeidžiančių žmogaus teises.
Informuosiu ligonį ir jo šeimą apie ligą, tyrimo ir gydymo būdus bei galimas pasekmes, atsižvelgdamas į jo interesus ir pageidavimus.
Niekada neskirsiu ir neduosiu mirtinos vaistų dozės, nei savo noru, nei kitų prašomas.
Sieksiu paciento gerovės, vengsiu bet kokio nehumaniško žingsnio, paciento klaidinimo ir korupcijos.
Šventai saugosiu man patikėtas paslaptis.
Visada būsiu korektiškas savo kolegoms.
Mediko pareigas atliksiu nepaisydamas paciento amžiaus, tautybės, religijos, rasės ar socialinės priklausomybės.
Net ir verčiamas, nieku gyvu nesutiksiu, kad mano medicinos žinios būtų nukreiptos prieš žmogiškumą.
Jei nepažeisiu šios iškilmingai, laisvai ir garbingai duotos priesaikos, tebūnie man leista džiaugtis gyvenimu bei medicinos mokslo praktika.
Tepadeda man Dievas!

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]