Pereiti prie turinio

Hiperbolė (retorika)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Hiperbolė (sen. gr. ὑπερβολή = huperbolḗ 'padidinimas, persistengimas, perviršis') – retorinė figūra: tyčinis išdidinimas, objekto savybių perdėtas iškėlimas siekiant pabrėžimo arba komiško efekto.[1] Gali būti perdedamas daiktų dydis, jų reikšmė, galia, kiekis, veiksmo ar būsenos trukmė, intensyvumas.[2] Hiperbolė skirta sukurti dramatiškam efektui, tačiau perdėtas hiperbolizavimas gali virsti komizmu.[1]

Hiperbolės gausiai naudotos antikinėje poezijoje, pasakojimuose apie karalių, didvyrių žygdarbius, dažnos meilės poezijoje, išreiškiant begalinę meilę. Platesne prasme, hiperbolės plačiai taikomos politinėje retorikoje, reklaminiuose pranešimuose.[1] Hiperbolės priešingybė – litotė.[2]

Kasdienėje kalboje vartojamos hiberbolės:

  • Kuprinė sveria visą toną.
  • Stovėjau eilėje ištisą amžinybę.[3]

Literatūroje:

Žmogus gali išplėšti brangakmenį
Iš vandenų pabaisos žiočių,
Ir perplaukt jūrą įnirtingą
Pašėlusių sragingųjų bangų,
Arba supint vainiką iš gyvačių
Suvijusių ant nuosavos galvos.
Tačiau joksai žmogus šioj žemėj
Neperkeis kvailio minčių eigos.
    Bhartiharis
žalio vyno dunojai plaukė, saldaus midaus ežerai stovėjo    Vincas Krėvė[2]
  1. 1,0 1,1 1,2 hyperbole, Encyclopaedia Britannica
  2. 2,0 2,1 2,2 Birutė Meržvinskaitė. Hiperbolė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  3. HYPERBOLE: What Is Hyperbole? Definition, Usage, and Literary Examples, supersummary.com