Heinrichas Augustas Gerlachas
Heinrichas Augustas Gerlachas (vok. Heinrich August Gerlach; 1840 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdoje, Vokietijos imperija – 1912 m. rugsėjo 19 d. ten pat) – vokiečių medienos pirklys ir pramonininkas Klaipėdoje.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė ir augo žinomoje medienos pirklio Johano Gotlybo Gerlacho šeimoje. Iš dešimties brolių ir seserų keturi mirė anksti, tame tarpe ir vos trisdešimtmetį sulaukęs Eduardas Gotlybas. Pastarasis po tėvo turėjo perimti šeimos įmonės valdymą ir todėl prie firmos vairo stojo kitas brolis – Heinrichas Augustas, o nuo 1870 m. prie jo prisijungė ir Vilhelmas Hermanas.
Brolių valdomai įmonei J.G.Gerlach sekėsi gerai, ji supirkdavo Nemunu atplukdytus rąstus iš Lietuvos ir, juos supjovusi, per Baltijos jūrą laivais išgabendavo. 1885 m. mirusio brolio Eduardo sūnus Eduardas Frydrichas įsijungė į įmonės valdymą.
Smeltėje įmonė valdė didžiulius plotus: 734 arai uosto sausumoje ir 530 arai akvatorijos teritorijos; vien pakrantės ilgis siekė 621 m. Iš pradžių J.G.Gerlacho firma gretimose Kauno ir Kuršo gubernijose supirkdavo apvalius rąstus ir pati, supjovusi į lentas ir tašus, išplukdydavo į šiaurinius Vokietijos uostus. Veikė nuosava garinė lentpjūvė ir ją, o taip pat ir gretimus sandelius apšviesdavo elektra, kurią pasigamindavo pati įmonė. Vėliau iš minėtų Rusijos imperijos pasienio regionų buvo įvežami jau supjauti gaminiai. Jei pabėgiai keliaudavo į Didžiąją Britaniją, tai tašus noriai pirkdavo ir britai, ir portugalai. Laivų statyboje naudojama supjauta mediena buvo žinoma „Baltik timber“ vardu.
1885 m. Heinrichui Augustui Gerlachui buvo suteiktas komercijos patarėjo, o 1897 m. – slaptojo komercijos patarėjo titulai, jis buvo atžymėtas ordinais. Nuo 1867 m. priklausė vietos pirklių organizacijai, jam buvo suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas. Už nuopelnus krašto verslui 1909 m. H.A.Gerlacho portretas visu ūgiu buvo pakabintas Klaipėdos biržoje. Henrichas Augustas Gerlachas 1867 m. buvo vedęs Karoliną Vilhelminą Luizę Hirš (1848– 1920), porai gimė penki vaikai.[1]
Po brolių Henricho Augusto ir Vilhelmo Hermano Gerlachų ir jų sūnėno Eduardo Frydricho Gerlacho mirčių firmos vadovu tapo giminaitis Jonas Eduardas Gerlachas. Įmonė sėkmingai veikė iki Antrojo pasaulinio karo, kai 1942 m. nacistinės Vokietijos karinis jūrų laivynas nusavino jos teritoriją Smeltėje ir įkūrė tenai povandeninių laivų jūreivių mokyklą.
Palikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dabartinės Klaipėdos H.Manto g. Nr. 11 teritorijoje stovėjo vienas puošniausių XIX a. pabaigos miesto statinių, priklausęs Heinrichui Augustui Gerlachui. Šis gyvenamasis pastatas kartu su garsiuoju Dramblio namu buvo sugriauti Antrojo pasaulinio karo metu.[2]