Jonas Eduardas Gerlachas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Eduardas Gerlachas (vok. John Eduard Gerlach; 1860 m. kovo 23 d. Klaipėdoje, Vokietijos imperija – 1927 m. liepos 27 d. ten pat) – vokiečių medienos pirklys ir pramonininkas, diplomatas Klaipėdoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė jauno medienos pirklio Eduardo Gotlybo Gerlacho, kuris ruošėsi perimti tėvo Johano Gotlybo Gerlacho įmonę, šeimoje. Būdamas vos trisdešimties tėvas mirė ir J.G.Gerlacho įmonę perėjo į jo brolių Heinricho Augusto ir Vilhelmo Hermano, o taip pat Eduardo Frydricho Gerlacho (Jono Eduardo Gerlacho brolio) rankas. Klaipėdiečių įmonei J.G.Gerlach sekėsi gerai, ji supirkdavo Nemunu atplukdytus rąstus iš Lietuvos ir, juos supjovusi, per Baltijos jūrą laivais išgabendavo. Po dėdžių ir brolio mirčių, apie 1913 m., Jonas Eduardas Gerlachas tapo jų įmonės vadovu ir savininku.

Smeltėje įmonė valdė didžiulius plotus: 734 arai uosto sausumoje ir 530 arai akvatorijos teritorijos; vien pakrantės ilgis siekė 621 m. Iš pradžių J.G.Gerlacho firma gretimose Kauno ir Kuršo gubernijose supirkdavo apvalius rąstus ir pati, supjovusi į lentas ir tašus, išplukdydavo į šiaurinius Vokietijos uostus. Veikė nuosava garinė lentpjūvė ir ją, o taip pat ir gretimus sandelius, apšviesdavo elektra, kurią pasigamindavo pati įmonė. Vėlesniame laikotarpyje iš minėtų Rusijos imperijos pasienio regionų buvo įvežami jau išpjauti gaminiai. Jei pabėgiai keliaudavo į Didžiąją Britaniją, tai tašus noriai pirkdavo ir britai, ir portugalai. Laivų statyboje naudojama mediena buvo žinoma „Baltik timber“ vardu. Įmonė turėjo ir nusavus laivus–barkas: „Aeolus“, „Juno“, „Charlotte“, „Eduard“, „Emma–Johanna“, „Minerva“, „Najade“ ir „Eleonora“.

J.E.Gerlachas 1886 m. vedė Friderikę Eleną Joaną von Brakenhauzen (1862–1903), porai gimė dvi dukros ir sūnus Jonas Eduardas Ferdinandas (būsimas J.G.Gerlacho firmos savininkas).[1] Belgijos vyriausybė J.E.Gerlachą buvo paskyrusi šios šalies konsulu Klaipėdai.[2]

Įmonė sėkmingai veikė iki Antrojo pasaulinio karo, kai 1942 m. nacistinės Vokietijos karinis jūrų laivynas nusavino jos teritoriją Smeltėje ir įkūrė tenai povandeninių laivų jūreivių mokyklą.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]