Hamasienas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Hamasienas
ሓማሴን Hamasien
Ethiopian Pennants.svg
1890 – 1996 Flag of Eritrea.svg
 
Flag of Eritrea.svg
Valstybė: Etiopijos vėliava Etiopija
Administracinis centras: Asmara
Plotas: 2 700 km² ({{{plotasmetai}}})

Hamasienas (tigr. ሓማሴን) – istorinis Etiopijos (Eritrėjos) regionas, buvęs dabartinės Eritrėjos Maekelio regione, Debubo regiono šiaurėje ir aplinkinėse teritorijose. Taip buvo vadinamas ir Eritrėjos administracinis vienetas, provincija (1962–1993 m. – Eritrėjos provincijos avradža), egzistavusi iki 1996 m.

Hamasienas buvo šiauriausias Tigrajaus regiono ir kartu visos istorinės Etiopijos (Kebessos) regionas, kurio teritorija sutampa su Hamasieno plynaukšte. Į pietryčius nuo jo yra Akele Guzaj, o į pietvakarius – Serajės regionai. Šiaurėje ir šiaurės vakaruose jį supa gyvulių augintojų tigrių gyvenamos aukštumos, o šiaurės rytuose regionas leidžiasi į dykumingą pakrantę – Semharą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Etiopijos istorinis regionas:
Hamasien ሓማሴን
Šalis: Debubas
Tautos: tigrajai
Miestai: Debarva, Asmara
Tigray.png
Hamasienas pažymėtas Nr. 4

Kartu su Akele Guzai, Agamės ir kitais gretimais regionais, Hamasienas yra vienas iš senųjų Etiopijos civilizacijos židinių. Čia formavosi seniausios Etiopijos valstybės Damotas (VIII a. pr. m. e.) ir Aksumo imperija (I–X a.). Jau iš VIII a. pr. m. e. čia atkasami senoviniai miestai, kaip, pvz., Sembelis. Regionas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas IV a. kaip ḤMS²M, ir įrašas aptinkamas pietų arabų raštu. Yra tapatinančių regioną Egipto įrašuose aptinkamu vietovardžiu 'MSW (Amasu), kuris buvo stebuklingoje Punto šalyje.

Nuo VII a. regioną siaubė klajokliai iš šiaurės, pirmiausia bedžai gana ilgą laiką valdė šį regioną. Tuo metu šiaurinėje Eritrėjoje jie buvo įkūrę penkis sultonatus. Viduramžiais regionas išlaikė savo svarbą. Tuo metu svarbiausias jo miestas buvo Debarva, kuri tapo didelės Midri Bahri provincijos centru. Todėl būtent Hamasiene koncentravosi vietininko Bahr Neguso valdžia. XVI a. Hamasieną siaubė Osmanai, ir jis kelis kartus ėjo iš rankų į rankas tarp Etiopijos ir Osmanų imperijų.

Nuo XVII a. provincijai sunykus, Hamasienas tapo buferine zona, nekontroliuojama nei Osmanų, nei Etiopijos. Čia nusistovėjo vietos savivalda, savotiška respublikinė santvarka, kur didelę reikšmę vaidino vyresniųjų susirinkimas šimagilė. Todėl XIX a. Vakarų šaltiniuose jis dažnai įvardijamas kaip Hamasieno respublika.

1875 m. Hamasienas prijungtas prie Etiopijos, ir atkurta Mereb Melašo provincija, kurios vietininku imperatorius Johanes IV paskyrė rasą Alula Engida. Jis rezidavo Asmaroje. 1890 m. Italų pajėgos prijungė Hamasieną prie Italijos Eritrėjos, ir įkūrė čia administracinį vienetą – Hamasieno provinciją. Ši provincija išlaikyta ir po Antrojo pasaulinio karo, ir 1951 m. prijungus Eritrėją prie Etiopijos. 1962 m., kai pati Eritrėja tapo Etiopijos provincija, Hamasienas tapo jos avradža.

1993 m. nuo Hamasieno kaip atskiras administracinis vienetas atskirta Asmara. 1996 m., pertvarkant Eritrėjos administravimą, Hamasieno didžioji dalis prijungta prie Debubo provincijos. Šiaurinės jos dalys padalintos tarp keturių kitų provincijų.