Serajė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Serajė Seraye
← 1890 – 1996 →   →
Valstybė	Etiopija
Administracinis centras	Adi Ugri
Rajonai	20
Plotas	6 800 km²

Hamasienas (tigr. Seraye) – istorinis Etiopijos (Eritrėjos) regionas, buvęs dabartinės Eritrėjos Debubo regiono vakaruose ir aplinkinėse teritorijose. Taip buvo vadinamas ir Eritrėjos administracinis vienetas, provincija (1962–1993 m. – Eritrėjos provincijos avradža), egzistavusi iki 1996 m.

Istorija

Etiopijos istorinis regionas: Seraye
Šalis	Debubas
Tautos	tigrajai
Miestai	Adi Ugri
Serajė pažymėta Nr. 3

Į šiaurės rytus nuo Serajės yra Hamasieno, o į rytus – Akele Guzaj regionai. Šiaurėje ir šiaurės vakaruose jį supa gyvulių augintojų tigrių gyvenamos aukštumos. Kartu su hamasienu, Akele Guzai, Agamės ir kitais gretimais regionais, Serajė yra vienas iš senųjų Etiopijos civilizacijos židinių. Čia formavosi seniausios Etiopijos valstybės Damotas (VIII a. pr. m. e.) ir Aksumo imperija (I–X a.).

Nuo VII a. regioną siaubė klajokliai iš šiaurės, pirmiausia bedžai, kurie gana ilgą laiką valdė šį regioną. Tuo metu šiaurinėje Eritrėjoje jie buvo įkūrę penkis sultonatus. Viduramžiais regionas atiteko Etiopijos imperijai. Iš pradžių jį kontroliavo Zagvės dinastija, vėliau – Solomonidai. Apie XIII–XIV a. į regioną iš pietų migravo agavai, kurie paveikė regiono kultūrą, tačiau ilgainiui susiliejo su vietine populiacija.

Pirmasis Serajės, kaip atskiro regiono, paminėjimas yra iš XIV a., kuomet minimos tam tikros feodalinės valdos. Regione stiprią įtaką turėjo dvasininkų giminė Evostatevai (iš Geraltos regiono), kurie čia fundavo garsius vienuolynus, kaip kad Debre Mariamas ir Debre Abajus, tapusius kultūros židiniais. Seraję valdė vietos kunigaikščiai, tituluojami šumais. Nuo XV a. Serajės šumai priklausė didesnei administracinei imperijos provincijai Midri Bahri, kurios centras buvo gretimame regione – Hamasiene. Nuo XVII a. provincijai sunykus, Serajė tapo buferine zona, nekontroliuojama nei Osmanų, nei Etiopijos.

1875 m. Serajė prijungta prie Etiopijos, ir priskirta atkurtai Mereb Melašo provincijai, kurios vietininku imperatorius Johanes IV paskyrė rasą Alula Engida. Jis rezidavo Asmaroje. 1890 m. Italų pajėgos prijungė Mereb Melašą prie Italijos Eritrėjos, ir Serajėje įkūrė administracinį vienetą – Serajės provinciją. Ši provincija išlaikyta ir po Antrojo pasaulinio karo, ir 1951 m. prijungus Eritrėją prie Etiopijos. 1962 m., kuomet pati Eritrėja tapo Etiopijos provincija, Serajė tapo jos avradža. 1996 m., pertvarkant Eritrėjos administravimą, Serajės didžioji dalis prijungta prie Debubo provincijos, o vakarinė dalis integruota į Gaš Barkos provinciją.