Hakonas Eriksonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Hakonas Eriksonas galbūt buvo Hakonas Jarlas, kuris minimas Komstado Runų akmenyje.

Hakonas Eriksonas (Hakonas Eiriksonas, sen. skand. Håkon Eiriksson; 995-1029) – Ladės jarlas, Norvegijos valdovas, Vorčesterio erlas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hakonas Eriksonas buvo Eriko Hakonsono ir, manoma, Danijos karaliaus Sveino Šakotabarzdžio dukters ir Knuto Didžiojo sesers Gytos (sen. skand. Gytha) sūnus.[1].

1012–1015 m. jis valdė Norvegiją kaip Sveino Šakotabarzdžio vasalas, jo padėjėju buvo Einaras Tambarskjelve {sen. skand. Einar Tambarskjelve). Tambarskjelvė ir Hakono Einarsono dėdė Sveinas Hakonarsonas (sen. skand. Sveinn Hákonarson) kai kurias Norvegijos žemes valdė kaip Švedijos vasalai.

Į Norvegiją atvykus Olafui Haraldsonui (sen. skand. Óláfr Haraldsson) Hakonas pabėgo į Angliją, kur jį gerai priėmė Knutas ir padarė jį Vorčesterio erlu (earl of Worcester).
1028-1029 m. Hakonas Eriksonas, būdamas Knuto vasalas, valdė Norvegiją, bet 1029 ar 1030 m. pradingo jūroje.

Hakonas Eriksonas
Gimė: 995 Mirė: 1029
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Erikas Hakonarsonas
Ladės jarlas
1012-1015
Po to:
titulas panaikintas
Prieš tai:
Erikas Hakonarsonas ir Sveinas Hakonarsonas
Norvegijos valdovas
dalį Norvegijos valdė Sveinas Hakonarsonas

1012-1015
Po to:
Norvegijos karalius Olafas Šventasis
Prieš tai:
Olafas Šventasis
Norvegijos valdovas
Knuto Didžiojo vasalas

1028-1029
Po to:
Sveinas Afifusonas
Knuto Didžiojo sūnus ir vasalas

Notes[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. M. K. Lawson, Cnut: England's Viking King (2004), p. 93. Pateikiama kaip tradicinės žinios.