Gvazdikas

Apie Vilniaus miesto dalį žr. Gvazdikai (Vilnius).

Dianthus

Šilinis gvazdikas (Dianthus deltoides)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Gvazdikažiedžiai ( Caryophyllidae)
Šeima:	Gvazdikiniai ( Caryophyllaceae)
Gentis:	Gvazdikas ( Dianthus)

Gvazdikas (Dianthus) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso žoliniai augalai bei krūmokšniai. Jų stiebai turi sustorėjusius bamblius. Lapai siauri, linijiški arba lancetiški. Žiedai sukrauti žiedynuose. Vaisius – vienalizdė dėžutė, kuri atsidaro 4 sąvaromis. Daugiausia daugiamečiai augalai, keletas rūšių vienmečių ir dvimečių.

Gentyje yra apie 300 rūšių. Paplitę daugiausia Europoje ir Azijoje, keleto rūšių arealas siekia Šiaurės Afriką, o viena rūšis (Dianthus repens) paplitusi arktinėje Šiaurės Amerikoje.

Lietuvoje savaime auga ir auginamos šios rūšys:

Smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius). Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Gauruotasis gvazdikas (Dianthus armeria). Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šiurpinis gvazdikas (Dianthus barbatus)
Borbašo gvazdikas (Dianthus borbasii). Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Tikrasis gvazdikas (Dianthus caryophyllus)
Kartūzinis gvazdikas (Dianthus carthusianorum)
Kininis gvazdikas (Dianthus chinensis)
Knapo gvazdikas (Dianthus cnappii)
Šilinis gvazdikas (Dianthus deltoides)
Žydrasis gvazdikas (Dianthus gratianopolitanus)
Plunksnuotasis gvazdikas (Dianthus plumarius)
Vėlyvasis gvazdikas (Dianthus serotinus)
Puošnusis gvazdikas (Dianthus superbus). Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Etimologija

Žodis gvazdìkas – skolinys iš bltr. гвазьдзік, lenk. goździk, gwoździk; iš lenkų k. kilęs ir rus. гвоздика. Toliau – vertinys iš vok. aukšt. Näglein ir reiškia „vinukas“ (taip dėl savo išvaizdos vadinti gvazdikėliai). Gėlė taip pavadinta todėl, kad jos kvapas primena gvazdikėlių kvapą.^[1]