Gustavas III
| Gustavas III šved. Gustav III | |
|---|---|
 | |
| |
| Gustavas III | |
| Holšteinų-Gotorpų dinastija | |
| Gimė | 1746 m. sausio 24 d. Stokholmas |
| Mirė | 1792 m. kovo 29 d. (46 metai) Stokholmas |
| Palaidotas (-a) | Riddarholmo bažnyčioje |
| Tėvas | Adolfas Frederikas |
| Motina | Luiza Ulrika |
| Sutuoktinis (-ė) | Sofija Magdalena Danė |
| Vaikai | Gustavas IV Adolfas Karolis Gustavas |
| |
| Valdė | 1771-1792 m. |
| Pirmtakas | Adolfas Frederikas |
| Įpėdinis | Gustavas IV Adolfas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
 Vikiteka |
Gustavas III |
| Parašas | |
| |
Gustavas III (šved. Gustav III, 1746 m. sausio 24 d. Stokholmas – 1792 m. kovo 29 d. Stokholmas) – 1771–1792 m. Švedijos karalius
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš Oldenburgų atšakos, Holšteinų-Gotorpų dinastijos. Tėvas Adolfas Frederikas, motina Luiza Ulrika. Brolis Karolis XIII.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1766 m. lapkričio 4 d. vedė. Žmona Danijos karaliaus Frederiko V duktė Sofija Magdalena Danė, sūnūs:
- Gustavas IV Adolfas (1778–1837 m.)
- Karolis Gustavas (1782–1783 m.)
Valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1772 m. remiamas kariuomenės panaikino konstituciją, varžančią karaliaus valdžią ir paskelbė naują valdymo sistemą, tarpinę tarp absoliutizmo ir vyraujančios Riksdago valdžios. Veikiamas apšviestojo absoliutizmo padarė reformų – uždrausta kankinti, paskelbta religinė tolerancija, laisvoji prekyba, spaudos laisvė – ši apribota 1786 m. Įvykdė kariuomenės ir laivyno reformą. Jo autokratinis valdymas bei nesėkmingas 1788–1790 m. karas su Rusija sukėlė aristokratijos nepasitenkinimą. 1791 m. gavo Riksdago sutikimą įvesti absoliutizmą. Mirtinai sužeistas sąmokslininko. Nužudymo aplinkybes Džiuzepė Verdis pavaizdavo operoje „Kaukių balius“.[1]
Buvo menų globėjas, jo įkurtos:
- 1770 m. Švedijos dailės akademija
- 1771 m. Švedijos muzikos akademija
- 1782 m. Švedijos karališkoji opera
- 1786 m. Švedijos akademija
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bain, R. Nisbet. Gustavus III and His Contemporaries, 2 vols. 1894
- Söderström, Göran. Sympatiens hemlighetsfulla makt, Centraltryckeriet AB, 199, Borås
- Ronald D Gerste: Der Zauberkönig. Gustav III. und Schwedens Goldene Zeit.
- Posselt: Geschichte Gustavs III. (Straßb. 1793)
- d’Aguila: Histoire du règne de Gustave III (Par. 1815, 2 Bde.)
- Geffroy: Gustave III. et la cour de France (das. 1867, 2 Bde.)
- Nervo: Gustave III, roi de Suède, et Anckarström (das. 1876)
- Odhner: Sveriges politiska historia under konung Gustaf III’s regering (Stockh. 1885).
- Georg Mondwurf: Giuseppe Verdi und die Ästhetik der Befreiung. 351 Seiten – Lang, Peter, F/M. 2002. ISBN 3-631-38400-9
- Johan Rosell: Gustav III, in: Who´s Who in Gay & Lesbian History, hrsg. v. Robert Aldrich / Garry Wotherspoon, London / New York 2002,
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gustavas III. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 296 psl.
Gustavas III Smulkesnė šaka Oldenburgų atšaka Gimė: 1746 m. sausio 24 d. Mirė: 1792 m. kovo 29 d.
| ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Anksčiau valdė Adolfas Frederikas |
1771-1792 |
Vėliau valdė Gustavas IV Adolfas |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||
