Riksdagas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šis straipsnis apie Švedijos riksdagą. Apie Suomijos riksdagą skaitykite straipsnyje Suomijos parlamentas.
Riksdagas
Sveriges riksdag
Apžvalga
TipasVienerių rūmų parlamentas
Įkurta1866 m.[a]
VietaParlamento rūmai, Stokholmas
Vadovybė
PirmininkasAndreas Norlén (M)
Vice-
pirmininkai
  • Kenneth G. Forslund (SAP)
  • Julia Kronlid (SD)
  • Kerstin Lundgren (C)
Struktūra
Vietų sk.349
Politinės grupėsVyriausybė (103)

Parama (73)

Opozicija (173)

Rinkimai
Rinkimų sistema349 deputatai renkami pagal proporcinio atstovavimo sistemą. 310 išrenkami rinkimų apygardose, 39 – pagal partijų sąrašus.[b]
Paskutiniai rinkimai2022 m. rugsėjo 11 d.
Nuorodos
Svetainėwww.riksdagen.se
Riksdago pastatas iš vakarų pusės Helgeandsholmeno saloje, Stokholme.

Riksdagas (šved. Riksdag < rike – ‘valstybė’ + dag – ‘susirinkimas’) – aukščiausioji Švedijos įstatymų leidžiamoji institucija. Nuo 1971 m. Riksdagas – vienerių rūmų parlamentas, sudarytas iš 349 deputatų, renkamų 4 metams pagal proporcinio atstovavimo sistemą.[1]

Riksdago konstituciniai įgaliojimai išvardyti 1975 m. Valdymo formos įstatyme (Regeringsformen),[2] o jo vidinė veikla išsamiau išdėstyta Riksdago akte (Riksdagsordningen).[3][4] Riksdago posėdžių vieta – Parlamento rūmai, įsikūrę Helgeandsholmeno saloje, Stokholme.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riksdago pradžia laikomas 1435 m. Arbogoje susirinkęs bajorų, dvasininkų ir miestiečių suvažiavimas.[5][6] 1527 m. Riksdagui formalią struktūrą suteikė pirmasis šiuolaikinės Švedijos karalius Gustavas I Vaza, įtraukdamas atstovus iš visų keturių luomų: bajorų, dvasininkų, miestiečių ir valstiečių. Luominį pobūdį Riksdagas išlaikė iki 1866 m., kai buvo įkurtas modernus dvejų rūmų parlamentas. Nuo 1970 m. Riksdagą sudaro vieneri rūmai.[1]

Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riksdagas atlieka įprastas parlamentinės demokratijos įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas. Jis skiria vyriausybės vadovą (vyriausybė yra atsakinga Riksdagui), turi išimtinę teisę keisti konstituciją.[1] Daugumoje parlamentinių demokratijų valstybės vadovas paveda politikui suformuoti vyriausybę. Pagal naująjį 1974 m. Valdymo formos įstatymą (vieną iš keturių pagrindinių Konstitucijos įstatymų), šis įgaliojimas atimtas iš Švedijos monarcho ir patikėtas Riksdago pirmininkui.[7]

Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riksdago sudėtis po 2022 m. rugsėjo 11 d. vykusių rinkimų.

Dabartinė Riksdago sudėtis[8]
Partija Pirmininkas Vietos
Socialdemokratų partija Magdalena Andersson 107
Švedijos demokratai Jimmie Åkesson 73
Nuosaikiųjų partija Ulf Kristersson 68
Kairioji partija Nooshi Dadgostar 24
Centro partija Muharrem Demirok 24
Krikščionys demokratai Ebba Busch 19
Žaliųjų partija Märta Stenevi / Per Bolund 18
Liberalai Johan Pehrson 16
Iš viso 349

Rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riksdagą sudaro 349 deputatai, renkami 4 metams tiesioginiais visuotiniais rinkimais pagal proporcinio atstovavimo sistemą. 310 deputatų išrenkami rinkimų apygardose, 39 – pagal partijų sąrašus.[2] Aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teisę turi visi Švedijos piliečiai, sulaukę 18 metų.[1]

2022 m. rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. Švedijos parlamento rinkimų rezultatai
Partija Balsai % Vietos +/−
Švedijos socialdemokratų partija 1 964 474 30,33 107 +7
Švedijos demokratai 1 330 325 20,54 73 +11
Nuosaikiųjų partija 1 237 428 19,10 68 −2
Kairioji partija 437 050 6,75 24 −4
Centro partija 434 945 6,71 24 −7
Krikščionys demokratai 345 712 5,34 19 −3
Žaliųjų partija 329 242 5,08 18 +2
Liberalai 298 542 4,61 16 −4
Niuansų partija 28 352 0,44 0 Nauja
Alternatyva Švedijai 16 646 0,26 0 0
Piliečių koalicija 12 882 0,20 0 0
Piratų partija 9 135 0,14 0 0
Kitos partijos 33 237 0,50 0 0
Iš viso 6 477 970 100 349 —
Galiojantys balsai 6 477 970 98,93
Negaliojantys balsai 69 831 1,07
Iš viso balsų 6 547 801 100
Nedalyvavę 1 227 589 15,79
Turintys balsavimo teisę / aktyvumas 7 775 390 84,21
Šaltinis: Švedijos rinkimų komisija[9]
Aljansai
Partija Balsai % Vietos +/−
U. Kristersono blokas (M+SD+KD+L) 3 212 007 49,58 176 +2
M. Anderson blokas (S+MP+V+C) 3 165 711 48,87 173 −2
Kitos partijos 100 252 1,55 0 —
Iš viso 6 477 970 100 349 —
Galiojantys balsai 6 477 970 98,93
Negaliojantys balsai 69 831 1,07
Iš viso balsų 6 547 801 100
Nedalyvavę 1 227 589 15,79
Turintys balsavimo teisę / aktyvumas 7 775 390 84,21
Šaltinis: Švedijos rinkimų komisija[9]

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Dabartinė forma nuo 1970 m.
  2. ↑ Galioja 4 % rinkimų slenkstis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Riksdagas“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-04-22. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)
  2. ↑ 2,0 2,1 „Švedijos konstitucinė santvarka“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-04-22. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)
  3. ↑ Instrument of Government, as of 2012. Nuoroda tikrinta on 16 November 2012. Archyvuota kopija 8 October 2014 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ The Riksdag Act, as of 2012. Nuoroda tikrinta on 16 November 2012. Archyvuota kopija 1 February 2013 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ riksdagen.se Archyvuota kopija 2023-04-04 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ Bellquist, Eric Cyril (1935). „The Five Hundredth Anniversary of the Swedish Riksdag“. American Political Science Review (anglų). 29 (5): 857–865. doi:10.2307/1947230. ISSN 0003-0554. JSTOR 1947230. S2CID 147534635.
  7. ↑ The Swedish Constitution, Riksdagen Archyvuota kopija 10 January 2011 iš Wayback Machine projekto.
  8. ↑ „Ledamöter & partier“. riksdagen.se (švedų). Riksdag. Nuoroda tikrinta 17 October 2022.
  9. ↑ 9,0 9,1 „Val till riksdagen – Slutligt valresultat – Riket“. Valmyndigheten (švedų). 2022-09-18. Suarchyvuota iš originalo 2022-09-18. Nuoroda tikrinta 2022-09-19.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Riksdagas&oldid=7120962"