Grabijolų pilkapynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Grabijolų pilkapynas
Grabijolų I pilkapynas.JPG
I pilkapynas

Grabijolų pilkapynas
Koordinatės
54°50′40″ š. pl. 24°54′00″ r. ilg. / 54.84444°š. pl. 24.90000°r. ilg. / 54.84444; 24.90000Koordinatės: 54°50′40″ š. pl. 24°54′00″ r. ilg. / 54.84444°š. pl. 24.90000°r. ilg. / 54.84444; 24.90000
Savivaldybė Vilniaus rajonas
Seniūnija Dūkštų seniūnija
Naudotas VI a.XII a.
Žvalgytas 1890
Tirtas 1971, 1979, 1987 m.

Grabijolų pilkapynas – du pilkapynai ir pilkapis bei senovės gyvenvietė Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Grabijolų kaimo (Dūkštų seniūnija). Pakeliui yra saugoma Vilkų duobė.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis pilkapynas (kultūros paminklo kodas A1243 P) yra Neries slėnyje, 1,7 km į pietvakarius kelio nuo Dūkštos-Kernavė ir 0,7 km ta pačia kryptimi nuo Miežionių k., 0,85 km į rytus nuo Airupės (Irupės) ir Neries santakos, 0,25 km į šiaurę nuo Airupės (Irupės) dešiniojo kranto, Žemaitiškių miške. Išliko 15 pilkapių. Jų sampilai – 6–12 m skersmens ir 0,4-0,8 m aukščio; kai kurių pilkapių sampilai sulėkštėję. 1890 m. pilkapyną kasinėjo A. Jocheris; rado VI a.VII a. sudegintų mirusiųjų kapų su įkapėmis. 1971 m. žvalgomuosius tyrimus atliko Istorijos instituto, 1979 m. – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Pilkapių forma ir sampilai būdingi VI a. – XII a..

Antrasis pilkapynas, dar vadinamas Žemaitiškių pilkapynu (kultūros paminklo kodas A1244 P), yra apie 0,35 km į pietryčius nuo pirmojo, 1,2 km į rytus-pietryčius nuo Airupės (Irupės) ir Neries santakos, 0,9 km į pietus-pietvakarius nuo Miežionių k., 0,35 km į pietryčius nuo Grabijolų pilkapyno ir 0,1 km į pietus-pietryčius nuo Airupės (Irupės) kairiojo kranto, Žemaitiškių miško rytiniame pakraštyje. Išliko 14 pilkapių. Jų sampilai 7–8 m skersmens, vieno pilkapio – 16 m, ir nuo 0,5-1,0 iki 1,2-1,6 m aukščio. Kai kurių pilkapių sampilai sulėkštėję, apardyti – iškasta duobių. Daugumos pilkapių pagrindus supa pailgos duobės, kai kuriuose sampiluose yra akmenų vainikų liekanų. Spėjama, 1890 kasinėjo A. Jocheris; rado VI a. – VII a. sudegintų mirusiųjų kapų. 1987 m. žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Antrojo pilkapyno pilkapių forma ir sampilai būdingi I tūkstantmečio viduriui ir jo antrajai pusei. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Apie 0,1 km į rytus nuo antrojo pilkapyno, 1,35 km į rytus nuo Airupės (Irupės) ir Neries santakos, 0,35 km į šiaurę nuo Neries dešiniojo kranto, 0,15 km į pietus-pietryčius nuo Airupės (Irupės) dešiniojo kranto ir 0,1 km į rytus nuo Grabijolų, Žemaitiškių pilkapyno, Žemaitiškių miške, yra apie 7 m skersmens ir 0,6 m aukščio pilkapis, dar vadinamas Žemaitiškių pilkapiu (kultūros paminklo kodas A1245).[1]

Grabijolų senovės gyvenvietė (kultūros paminklo kodas A1795) yra 1,05 km į pietvakarius nuo Grabijolų pilkapyno, 0,8 km į vakarus–pietvakarius nuo Grabijolų-Žemaitiškių pilkapyno, 0,45 km į p. nuo Neries ir Airupės (Irupės) santakos ir 0,25 km į pietvakarius nuo Airupės kairiojo kranto, į pietus–pietvakarius nuo antrojo Grabijolų-Žemaitiškių pilkapyno, Neries dešiniajame krante.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonas BalčiūnasGrabijolų pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 36 psl.