Gražina Arlauskaitė-Vingrienė
| Gražina Arlauskaitė-Vingrienė | |
|---|---|
| Gimė | 1954 m. kovo 4 d. Irkutsko sritis, Rusija |
| Sutuoktinis (-ė) | Vaclovas Vingras |
| Veikla | Lietuvos dailininkė, tapytoja, monumentalistė |
| Organizacijos | Šiaulių universitetas |
| Pareigos | docentė |
| Alma mater | Vilniaus dailės institutas |
Gražina Arlauskaitė-Vingrienė (g. 1954 m. kovo 4 d. Irkutsko sritis, Rusija) – Lietuvos dailininkė, tapytoja, monumentalistė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1973 m. baigė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, 1978 m. baigė Vilniaus dailės institutą, monumentaliosios tapybos studijas.
Nuo 1978 m. Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m. Šiaulių universitetas) Menų fakulteto Tapybos katedros dėstytoja, nuo 2008 m. docentė.[1]
Nuo 1988 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1978 m. nuolat dalyvauja grupinėse parodose bei projektuose Lietuvoje ir užsienyje (Vokietija, Čekija, Belgija, Maskva). Pagrindinė kūrybos sritis – monumentalioji tapyba. Reikšmingesni darbai: freskos „Šiaulių žemė“ (Šiaulių miesto savivaldybės administracinis pastatas, 1982 m.), „Pieva“ (Šiaulių pieno kombinatas, 1984 m.), „Šventė“ (Gubernijos alaus darykla, 1988 m.), „Šventasis avinėlis“ (Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, 1997 m.), Šiaulių katedros fundatoriaus J.Valavičiaus portretas (Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra), sieninė tapyba „Floros ir faunos globėja“ (privatus interjeras Šiauliuose, 1990 m.), Freskos Šiaulių senųjų kapinių vartuose, 2008 m. ir kt.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Al. fresco. Freskos technika ir technologija. Šiaulių universiteto leidykla, 2001 m.
- Sgrafitto. Sgrafito technika ir technologija. Šiaulių universiteto leidykla, 2008 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2008 m. Šiaulių miesto kultūros ir meno premija